Nugalėtojas
Pastaraisiais dešimtmečiais buvęs apleistas Vilniaus senamiestyje šimtmečius veikusios, seniausios miesto ligoninės (špitolės) kompleksas konvertuotas ir prikeltas naujam gyvenimui.
Parengta tvarkybos bei pritaikymo koncepcija suteikė galimybę maksimaliai išsaugoti pastatų vertingąsias savybes ir leisti sukurti veikiantį šiuolaikišką ir funkcionalų objektą.
Nugalėtojas
Mažaaukščių pastatų apsuptyje vieno aukšto lakoniškos formos administracinis pastatas įkomponuotas trikampės formos sklype. Projektuojamas pastatas įsirėžia į unikalią Y formos sankryžą Aleksote. Gerai apžvelgiamas iš S. Dariaus ir S. Girėno bei Universiteto sankirtos, formuoja netradicinio trikampės formos sklypo dvi kraštines – S. Dariaus ir S. Girėno bei Universiteto gatves.
Sklypą juosia masyvi betoninė tvora. Ažūriniai elementai sukuria šešėlių žaismą, pagyvina uždaras fasado plokštumas bei atveria pastatą praeiviams. Continue reading „Administracinis pastatas Aleksote, Kaunas”
Nugalėtojas
„Business Garden Vilnius“ – pastatų kompleksas, kurį sudaro 4 biurų pastatų ir 1 parkingo pastatas. Realizuotas 1-asis plėtros etapas, kurį sudaro 2 biurų pastatai ir gausiai apželdintas atviras visuomenei laisvalaikio parkas.
Iš dviejų pusių ribojama intensyvaus transporto Oslo gatvės bei Laisvės prospekto, iš kitų – apleisto bei nelankomo, bet labai įspūdingo Lazdynų miško parko, teritorija tarsi diktavo pasirinktus urbanistinius sprendinius. Continue reading „„Business Garden Vilnius“”
Nugalėtojas
Pastaraisiais dešimtmečiais buvęs apleistas Vilniaus senamiestyje šimtmečius veikusios, seniausios miesto ligoninės (špitolės) kompleksas konvertuotas ir prikeltas naujam gyvenimui.
Parengta tvarkybos bei pritaikymo koncepcija suteikė galimybę maksimaliai išsaugoti pastatų vertingąsias savybes ir leisti sukurti veikiantį šiuolaikišką ir funkcionalų objektą.
Nugalėtojas
Vieni seniausių Vilniaus rūmų per 400-us metų perėjo iš vienų šeimininkų pas kitus, kurie arba plėtė, arba naikino rūmus pagal savąsias vertybes. Senatorių pasažas yra penktas reikšmingas šių rūmų etapas, koduojantis šiandien taip svarbų gyvybingą atvirumą ir architektūrine kalba atspindintis svarbiausius praėjusius istorinius sluoksnius. Continue reading „Vainių rūmų transformacija „Senatorių pasažas“”
Nugalėtojas
Pirmieji, prieš beveik dvidešimt metų, šią teritoriją dėl dažnai pučiančių vėjų atrado vandens jėgos aitvarų (kaitų) mėgėjai. Čia, senos sovietmečiu pastatytos ančių fermos teritorijoje, tuomet dar stovėjo ūkiniai statiniai, sandėliai, buvo iškastas prūdas antims plaukioti. Teritorijoje buvo išlikę keli nenaudojami menkaverčiai pastatai ir nuostabios pamario pievos su vaizdais į kopas.
Teritorijos konversiją įkvėpė tiek vietinis gamtinis kontekstas, tiek Olandijoje, Danijoje matytas gyvenimo prie vandens būdas. Čia, prie marių, pievų pakrantės punktyriškos – kranto linija dėl vandens lygių svyravimų per daugelį metų tarsi ištirpusi. Krantas banguoja, vanduo kur ne kur įsilieja į pievas, atskirdamas nedideles saleles. Tas žavus salelių piešinys, būdingas šiai pakrantės zonai, tarsi atkartojamas ir pačioje teritorijoje. Čia kanalai iš uosto keliauja po teritoriją formuodami salas ir pusiasalius. Salose įsikūrusį žmogų nuolat supa vanduo. Continue reading „Svencelė. Miestas prie vandens”
Nugalėtojas
Kokio identiteto miestu Panevėžys nori būti ateityje? Koks stipriausias šio miesto potencialas ir kurios strateginės temos yra svarbiausios ateities vystymui? Kaip miestas spręs tokias problemas kaip klimato krizė, jaunimo emigracija, automobilių tarša ir kitus iššūkius? Kartu su naujuoju Panevėžio miesto strateginiu planu, projekte kuriamos galimybės teritoriškai lokalizuoti miesto darnaus vystymosi idėjas ir galimus projektus. Continue reading „Tvarios Panevėžio miesto plėtros strategija”
Nugalėtojas
Paroda ir knyga ,,ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898-1957) gyvenimas ir kūryba“ yra skirta vieno talentingiausių ir paslaptingiausių Lietuvos tarpukario modernizmo architekto Arno Funko asmenybės pristatymui ir kūrybos analizei.
Šio tyrimo, parodos ir knygos tikslas buvo rekonstruoti architekto-migranto biografiją – ne tik jo produktyviausią kūrybos etapą tarpukario Kaune 1920-1944 m., bet ir studijas Berlyne, socialinį užsakovų ratą daugiakultūriame tarpukario Kaune, pasitraukimą iš Lietuvos ir gyvenimą emigracijoje Vokietijoje. Continue reading „Knyga ir paroda „ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898-1957) gyvenimas ir kūryba“”
Nugalėtojas
„Aikštėje“ – viešosios įstaigos „Architektūros fondas“ projektas, skirtas skatinti kokybiško kritinio turinio apie architektūrą atsiradimą. „Aikštėje“ kuriamos tinklalaidės, straipsniai ir vizualiniai pasakojimai yra skirti visiems besidomintiems architektūra, viešosiomis erdvėmis, fotografija ir menu. „Aikštėje“ kasmet skelbia atvirus konkursus, atsižvelgiant į architektūros lauko aktualijas. Continue reading „Projektas „Aikštėje“”
Nugalėtojas
Ši knyga – lyg atverstas architekto bloknotas, kurio puslapiuose užfiksuota keturiolika Rolando Paleko architektų studijos (PAS) metų: realizuotų idėjų, neišsipildžiusių galimybių ir niekada nesibaigiančio mokymosi.
Tai jau antrasis, dvikalbis PAS leidinys, kuriame telpa projektų vizijos, Rolando Paleko esė apie šiuolaikinį miestą bei architektą ir buvusių bendradarbių pokalbiai su studijos partneriais, leidžiantys pažvelgti į darbo užkulisius studijoje, kuri daugeliui tapo mokykla. Arba, kaip rašo buvęs PAS bendradarbis, šios knygos įvado autorius Matas Šiupšinskas – sumautų idealistų kalve.
Nugalėtojas
Palanga – kontrastų miestas. Greta vasarą triukšmingos J. Basanavičiaus gatvės glūdi ramus įspūdingų vilų ir sanatorijų kvartalas. Apsistoti galima ir išskirtinės sovietinės prabangos viloje „Auska“, ir daugiaaukštėse poilsinėse Vanagupėje. Patirti ir aristokratiškąjį grafų Tiškevičių paveldą, ir sovietmečiu išvystytą masinio apgyvendinimo architektūrą. O greta – visai priešingo charakterio Šventoji, nusėta pigiais vasariniais medinukais.
Palangos architektūros gide pristatoma seniausio Lietuvos kurorto istorija, įdomiausi ir reikšmingiausi pastatai. Knygoje atsiskleidžia, kaip jaukų ikikarinį miestelį keitė ambicingos sovietmečio plėtros vizijos ir kaip jas pakoregavo chaotiška nepriklausomybės laikų statyba bei pakitusi ekonominė situacija. Continue reading „Knyga „Palangos architektūros gidas“”
Nugalėtojas
Tiltas-aikštė sukurtas kaip dviejų pėsčiųjų tiltų kompozicijos pirmas dėmuo. Ansambliškoje kompozicijoje tiltų atramos ir prieigos komponuojamos ne tik kaip jungtys praeiti, bet ir kaip vietos būti ir veikti prie vandens. Naujai įrengtas objektas-erdvė jungia Kauno centrą su Nemuno salos parku. Continue reading „Nemuno salos tiltas-aikštė”
Nugalėtojas
Panevėžio Senvagė – tai miesto centre esantis parkas su didžiuoju tvenkiniu, sala, tiltais ir Nevėžio krantinėmis. Tai mėgstamiausia panevėžiečių pasivaikščiojimų, poilsio, renginių ir švenčių vieta.
Siūlant parko atnaujinimo idėją, siekta sukurti atpažįstamą parko identitetą ir kartu sukurti daugiau erdvių poilsiui prie vandens. Naujojo Senvagės parko išskirtinumas – Panevėžiui būdingų molinių plytų takas, žiedas. Jis jungia pagrindinius parko traukos objektus, salas, tvenkinį, upę, šlaitus, aukštutinę ir žemutinę terasas ir aplinkinius kvartalus. Takas siaurėja, platėja, leidžiasi prie vandens ir sukuria daugiau vietų prisėsti, pailsėti, žaisti.
Nugalėtojas
Vingrių šaltinių skveras – unikali miesto erdvė, skirta ramiam pasimėgavimui lauko skulptūrų ekspozicija, žaluma ir šaltinio vandens tėkme.
Nugalėtojas
Monumentalios išraiškos, dviejų aukštų su rūsiu pastatas įsikūręs vaizdingoje Kauno miesto centrinėje dalyje – sename tarpukario vilų rajone. Namo kompozicija išlaiko gyvą Kauno modernizmo dvasią – betono plokštumose suprojektuoti apskriti langai pastatui suteikia modernizmo įspūdį.
Nugalėtojas
Namas įsikūręs vaizdingoje Kauno miesto vietoje, Kleboniškio miške.
Namas yra viduryje kvartalo esantis objektas, todėl norėta sukurti atsitraukimą, atstumą nuo kaimynų, gatvės ir tuo pačiu namą natūraliai įlieti į miško struktūrą. Continue reading „Gyvenamasis namas Margavos g., Kaunas”
Nugalėtojas
Sostinės senamiesčio zonoje esantis Užupis įvairus ne tik čia gyvenančių žmonių istorijomis, bet ir architektūrine raiška. Į kalvą kylančios gatvės kuria išskirtinius rakursus ir atveria daugiasluoksnes panoramas. Viena pagrindinė Krivių gatvė savo išklotinėje talpina nuo istorinių ir sovietinių statinių iki modernių architektūrinės raiškos objektų.
Nuo Baltojo skersgatvio gatvelės Užupis, savo užstatymo charakteriu, iš Miesto pradeda virsti priemiesčiu – tirpsta perimetrinis užstatymas, daugėja vizualiai chaotiškai pabirusių sodybinio tipo pastatų. Ir nors nemažai jų savo laiku buvo pasiruošę aklinomis sienomis prisiglausti prie kaimyninio užstatymo, matyt, kažkuriuo metu sulėtėjęs Užupio užstatymo tempas ir leido susiformuoti tokiam mišriam ir užupiškam užstatymo morfotipui.
Projekto sklypas turėjo visas šias užupietiškas savybes – iš vienos pusės sodybinio tipo kaimyninis užstatymas, iš kitos – tarsi blokuotis pasiruošęs medinukas. Ši dvilypiška vietos dvasia ir pasufleravo pastato tūrį, kuris yra tarsi įsispraudęs pleištas ar medžio šaka, apjungianti savyje užupietišką neužbaigtumą. Continue reading „Namas „Krivis“ Krivių g., Vilnius”
Nugalėtojas
Miško apsuptyje, netoli ežero pastatyta pavėsinė papildo jau esamą kelių namų kompleksą. Pastatą, pritaikytą poilsiauti visais metų laikais, supantis kraštovaizdis aiškiai padiktuoja architektūrinę lietuviškos kaimo trobelės formą. Continue reading „Pavėsinė privačiame sklype, Zarasų rajonas”
Nugalėtojas
Gamtos apsuptyje suprojektuoti svečių namai yra didesnio poilsio paskirties pastatų komplekso dalis.
Svečių namus sudaro trys viešbučio tipo miegamieji kambariai su vonios kambariais ir virtuvė-svetainė, skirta bendrai veiklai. Nors miegamieji yra privatūs, koridoriaus skaidrumas ir bendros erdvės kviečia gyventojus leisti laiką kartu ir mėgautis gamtos peizažu. Continue reading „Svečių namas privačiame sklype, Zarasų rajonas”
Nugalėtojas
Projektu siekta parodyti pastatą, kuris nesigėdija savo statybinės prigimties ir neturi maskuojančių pagražinimų. Lakoniškas charakteris – tai vienas iš būdų įsilieti į laisvai besivystančios kaimynystės statybos tendencijas. Continue reading „„025 Concrete home“, Vilnius”
Nugalėtojas
Sodo namelis stovi sodų bendrijoje, išraiškingame gamtiniame kontekste Šešupės vingyje. Pagrindinė idėja ir tikslas, atnaujinant sodo namelį, buvo išsaugoti teritorijoje susiformavusią ramybę. Dėl šios priežasties buvo išsaugotos pastato pagrindinės konstrukcijos. Pagrindinis pastato fasadas atvertas į medžių masyvą ir išraiškingą erdvę. Fasado priekyje suformuota terasa su gegnių struktūra – tarsi vidinės erdvės pratęsimas. Continue reading „Sodo namelis „A“, Marijampolės savivaldybė”
Nugalėtojas
OPENARIUM – paviljonas, pristatantis Lietuvą kaip atvirą valstybę, kurioje gali augti ir vystytis kūrybingų žmonių idėjos, verslas, mokslas.
Idėjinis atvirumo kodas buvo tęsiamas architektūrinėje išraiškoje – parodos lankytoją pasitiko šviesus, ažūriškas įėjimo portalas, atvertos žaismingos langinės, atvira ir aiški paviljono vidaus struktūra. Continue reading „Lietuvos paviljonas pasaulinėje parodoje „EXPO 2020“ Dubajuje”
Nugalėtojas
Meno projekte atskleidžiamos galimybės architektūrą pozicionuoti kaip erdvinę praktiką, akcentą nuo objektiškumo ir reprezentacijos keliant erdviniais santykiais grįstos sąveikos link. Todėl į architektūros teorijos ir praktikos lauką įtraukiama bei aktyviai plėtojama performatyvumo tematika. Continue reading „Meno projektas „Performatyvi architektūra kaip kritinė erdvinė praktika“”
Nugalėtojas
Meninė archiskulptūrinė instaliacija pakviečia naujam galimam bendražmogiškumo išgyvenimui, kuomet šiandien aiškiau nei bet kada (karo fonas) suprantame, kad Gyvybei būti svarbios ne religinės ar politinės-ideologinės doktrinos, bet Oras, Vėjas, Šviesa ir žmogiškumas, t.y. Neabstrakcijos. Gamta kaip gyvybė. Continue reading „Meninė archiskulptūrinė instaliacija „Swāikstas Buttan“”
Nugalėtojas
Keletą šimtmečių skaičiuojanti liuteronų evangelikų bažnyčia buvo rekonstruota pritaikant erdves daugiafunkcinei paskirčiai. Tikslas buvo rasti estetinį dialogą tarp paveldo ir šiuolaikinės architektūros, jų sintezėje išryškinant kiekvienos vertingąsias dalis. Continue reading „„Righetto gallery“, Garliava”
Nugalėtojas
XIX a. pabaigoje Užupyje pastatytas medinis namas laikomas vienu gražiausių istorinių medinių pastatų Vilniuje. Dešimtmečius buvusį apleistą pastatą 2018 m. Vilniaus miesto tarybos sprendimu buvo pritarta pritaikyti Medinės miesto architektūros muziejaus įkurti.
Kuriant muziejų buvo nuspręsta, kad svarbiausias ir vertingiausias eksponatas yra pats pastatas, todėl restauruojant ir tvarkant buvo siekiama išsaugoti kiek įmanoma daugiau objekto autentiškų detalių ir taip užtikrinti Vilniaus miesto medinės architektūros istorijos puoselėjimą. Continue reading „Medinės miesto architektūros muziejus, Vilnius”
Nugalėtojas
1981 m. Lietuvos nacionalinio dramos teatro rekonstrukciją atliko broliai architektai A. ir V. Nasvyčiai, o 1993 m. pastatas pripažintas architektūros paminklu. Svarbiausias naujosios rekonstrukcijos uždavinys buvo sukurti naują nepaneigiant seno, nepakenkiant teatro autentiškai aurai ir objekto vertingosioms savybėms. Continue reading „Lietuvos nacionalinio dramos teatro rekonstrukcija”
Nugalėtojas
Gimnazija suprojektuota Pilaitėje – vakarinėje Vilniaus dalyje esančiame mikrorajone. Aplinka simetriško ir perimetrinio užstatymo, todėl gimnazijos pastato vieta sklype tęsia šį principą ir formuoja perimetrinį užstatymą palei Tolminkiemio gatvę.
Pastato vieta palei gatvę kuria miestietišką, apžvelgiamą, jaukią ir saugią aplinką bei kuria kaimynišką santykį su gatve. Taip buvo siekiama draugiškos, jaukios mokyklos: tokios, pro kurios langus galima praeiti, o po įėjimo stogeliu palikti dviratį ar slėptis nuo lietaus. Continue reading „Vilniaus Pilaitės gimnazija”
Nugalėtojas
Vienas iš Zaraso salos rekreacinio komplekso statinių – multifunkcinės paskirties erdvė, įkomponuota į salos reljefą.
Ši savotišką olą primenanti ir įvairiems kameriniams renginiams bei koncertams skirta salė eksterjeru įsilieja į unikalų gamtinį kraštovaizdį, o interjeru atsiveria į ežero įlanką.
Nugalėtojas
Viso komplekso galutinis taškas – krematoriumo pastatas sukurtas atkartojant pilkapio ir ant jo užklotos baltos drobulės metaforas. Pagal tai pastato tūris ir jo prieigos erdvės atribojamos žemės pylimais, o paties pastato lenktas stogo paviršius primena ritualinį apklotą, išsigaubiantį pagal uždengto kūno paviršių. Continue reading „Krematoriumas „Pilkapis“, Klaipėdos rajonas”
Nugalėtojas
Vilniaus rajone, Pagiriuose, statant valstybinį darželį „Pelėdžiukas“ visų pirma atsižvelgta į vaikų poreikius, o projektą ir statybų eigą pakoregavo siekis išgelbėti didžiulę eglę darželio kieme.
Pagiriuose sovietinių daugiabučių apsuptas darželis „Pelėdžiukas“ buvo išplėstas pastatant šiuolaikinės architektūros priestatus. Naująją darželio dalį sudaro 4-ių lopšelio ir 2-ų darželio grupių korpusai, prijungti prie čia jau veikiančio darželio pastato. Senąjį ir naująjį pastatus jungia bendrosios erdvės ir uždaras kiemelis. Continue reading „Darželio „Pelėdžiukas“ rekonstrukcija, Vilniaus rajonas”
Nugalėtojas
„Betono fabrikas“ – pirmoji iniciatyva atkurti visą buvusią „Vilniaus namų statybos kombinato“ teritoriją ir išnaudoti visą jos gamtinį, architektūrinį ir industrinio įvaizdžio potencialą.
Į pastatą ir teritoriją žiūrėta kaip į industrinį paveldą – naujų intervencijų daryta tiek, kiek buvo būtina, visa kita – išsaugota. Klijų piešinys likęs ant sienos nulupus plyteles, milžiniški vėdinimo vamzdžių galai, skulptūriškai išsirangę lubomis, technologinių įrenginių judėjimo linijų piešinio likučiai ant lieto betono grindų – visa tai yra pastato istorijos sluoksniai, kurie buvo išsaugoti ir „eksponuoti“. Continue reading „„Betono fabrikas“ – sovietinės betono gamyklos konversija”
Nugalėtojas
Projektui keliama užduotis buvo sukurti modernų, aukščiausius standartus atitinkantį būstą žmonėms, norintiems gyventi arčiau gamtos. Į daugiabutį buvo rekonstruotas esamas pastatas – nebeveikianti Prienų specialioji mokykla. Continue reading „Mokyklos pastato rekonstravimas ir paskirties keitimas į daugiabutį gyvenamąjį namą Prienuose”
Nugalėtojas
Naujasis pastatas, kaip inkliuzas apstatytame sklype, suprojektuotas Dainavos gatvėje.
Pastato tūris kurtas ieškant urbanistinio ir architektūrinio kontekstualumo ženklų, būdingų šiai Naujamiesčio daliai. Pastatas projektuotas kaip dviejų̨ reikšmingų̨ gatvių sankirtoje esantis orientyras – smailė, šalia savęs nusklembimu suformuojanti įėjimo skverą. Continue reading „„Office Boutique“, Vilnius”
Nugalėtojas
Tai išskirtinė vieta: sklypas niekada nebuvo užstatytas, pirmas čia atsiradęs pastatas yra šis rekonstruotasis (originalaus projekto autoriai: Artūras Blotnys, Dainius Kitovas, Sergejus Michailovas (konstr.)).
1960 m. teritorijoje buvo pastatytas pirmasis Vilniaus planetariumas. „Galery 4A“ pastato tuomet dar nebuvo, planetariumo kupolas puikiai matėsi nuo gatvės. Rekonstruojant pastatą norėjosi pažymėti šią „kosminę“ praeitį šiek tiek ekstravagantiškais, besistiebiančiais aukštyn tūriais.
Nugalėtojas
Pagrindinė daugiabučių pastatų komplekso idėja – sukurti jaukią, senamiesčiui būdingą kiemo erdvių ir perimetriškai išsidėsčiusių dviejų ar trijų aukštų su mansarda pastatų struktūrą. Dėl netaisyklingos sklypo formos ir aukštėjančio reljefo, komplekso viduryje susiformuoja perkritis ir padalina sklypą į dvi kiemų terasas. Terasas sujungia laiptai. Būtent šioje vietoje yra išlikusi kultūros paveldo vertybė – posesijinės tvoros fragmento liekana. Elementas įtrauktas į laiptų sprendinį ir yra eksponuojamas. Continue reading „Daugiabutis namas Sodų g., Vilnius”
