Lietuviškoji XX a. architektūros istorija atsiskleidžia daugialypiais veidais: pirmoji nepriklausomybė, sovietinė okupacija, egzilis. Skirtingų epochų architektūrinės projekcijos atspindi skirtingas tos pačios bendruomenės egzistavimo formas. Skiriasi ir šių pastatų likimai. Lietuvoje savąją architektūros istoriją įprasminame ne tik istoriniais tyrimais, bet ir fziškai saugodami istorinį miestų sluoksnį. O svetimuose kraštuose palikti architektūros pėdsakai išgyvena kur kas ryškesnes transformacijas: vieni pranyksta, kiti praranda ryšį su lietuviškumu, ir tik maža dalis išlieka gyvais lietuvybės židiniais. Continue reading „Jonas Mulokas. Architektūrinio identiteto paieškos globaliame pasaulyje”

Lietuvos betono architektūros apsaugos gairės yra atviros prieigos dokumentas, patalpintas internetinėje svetainėje https://monolitai.lt/tekstai/. Šiuo dokumentu siekiama užpildyti žinių trūkumą kaip saugoti vertingą XX a. antros pusės betono paveldą Lietuvoje antropoceno amžiaus akivaizdoje. XX a. antros pusės betono architektūros paveldas Lietuvoje yra pažeidžiamas ir susiduria su vertinimo ir pripažinimo problema, sisteminės apsaugos trūkumais bei specifiniais konservavimo, tvarkymo ir tinkamos priežiūros iššūkiais.

Continue reading „Betono architektūros apsaugos gairės”

Per daugiau kaip du kūrybinės veiklos dešimtmečius išsigrynino Ambraso architektų biuro kredo – architektūra kaip galvosūkis, – tad knyga, teikiama Nacionaliniams architektūros apdovanojimams būtent taip ir vadinasi. Projektai, realizacijos, eskizai keičia vieni kitus, be aiškios perskyros. Toks ir yra mūsų gyvenimas – visi darbai persipina, nutrūksta ir vėl atsinaujina.

Continue reading „Audrius Ambrasas. Architektūra kaip galvosūkis/Architecture as a Puzzle”

Paroda ir knyga ,,ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898-1957) gyvenimas ir kūryba“ yra skirta vieno talentingiausių ir paslaptingiausių Lietuvos tarpukario modernizmo architekto Arno Funko asmenybės pristatymui ir kūrybos analizei.

Šio tyrimo, parodos ir knygos tikslas buvo rekonstruoti architekto-migranto biografiją – ne tik jo produktyviausią kūrybos etapą tarpukario Kaune 1920-1944 m., bet ir studijas Berlyne, socialinį užsakovų ratą daugiakultūriame tarpukario Kaune, pasitraukimą iš Lietuvos ir gyvenimą emigracijoje Vokietijoje. Continue reading „Knyga ir paroda „ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898-1957) gyvenimas ir kūryba“”

„Aikštėje“ – viešosios įstaigos „Architektūros fondas“ projektas, skirtas skatinti kokybiško kritinio turinio apie architektūrą atsiradimą. „Aikštėje“ kuriamos tinklalaidės, straipsniai ir vizualiniai pasakojimai yra skirti visiems besidomintiems architektūra, viešosiomis erdvėmis, fotografija ir menu. „Aikštėje“ kasmet skelbia atvirus konkursus, atsižvelgiant į architektūros lauko aktualijas. Continue reading „Projektas „Aikštėje“”

Ši knyga – lyg atverstas architekto bloknotas, kurio puslapiuose užfiksuota keturiolika Rolando Paleko architektų studijos (PAS) metų: realizuotų idėjų, neišsipildžiusių galimybių ir niekada nesibaigiančio mokymosi. 

Tai jau antrasis, dvikalbis PAS leidinys, kuriame telpa projektų vizijos, Rolando Paleko esė apie šiuolaikinį miestą bei architektą ir buvusių bendradarbių pokalbiai su studijos partneriais, leidžiantys pažvelgti į darbo užkulisius studijoje, kuri daugeliui tapo mokykla. Arba, kaip rašo buvęs PAS bendradarbis, šios knygos įvado autorius Matas Šiupšinskas – sumautų idealistų kalve.

Continue reading „Knyga „PAS. Paleko architektų studija 2“”

Palanga – kontrastų miestas. Greta vasarą triukšmingos J. Basanavičiaus gatvės glūdi ramus įspūdingų vilų ir sanatorijų kvartalas. Apsistoti galima ir išskirtinės sovietinės prabangos viloje „Auska“, ir daugiaaukštėse poilsinėse Vanagupėje. Patirti ir aristokratiškąjį grafų Tiškevičių paveldą, ir sovietmečiu išvystytą masinio apgyvendinimo architektūrą. O greta – visai priešingo charakterio Šventoji, nusėta pigiais vasariniais medinukais. 

Palangos architektūros gide pristatoma seniausio Lietuvos kurorto istorija, įdomiausi ir reikšmingiausi pastatai. Knygoje atsiskleidžia, kaip jaukų ikikarinį miestelį keitė ambicingos sovietmečio plėtros vizijos ir kaip jas pakoregavo chaotiška nepriklausomybės laikų statyba bei pakitusi ekonominė situacija.  Continue reading „Knyga „Palangos architektūros gidas“”

Meno projekte atskleidžiamos galimybės architektūrą pozicionuoti kaip erdvinę praktiką, akcentą nuo objektiškumo ir reprezentacijos keliant erdviniais santykiais grįstos sąveikos link. Todėl į architektūros teorijos ir praktikos lauką įtraukiama bei aktyviai plėtojama performatyvumo tematika. Continue reading „Meno projektas „Performatyvi architektūra kaip kritinė erdvinė praktika“”