Istorinio evangelikų reformatų sinodo pastato architektūrinė raida daugialypė: čia persipina gotika, renesansas, barokas, po vienu stogu jungėsi administracinės ir gyvenamosios erdvės, vėlesniais laikais įkurta ir archyvo salė, joje saugoti vertingi XVI – XVIII a. leidiniai. Po II-ojo pasaulinio karo – sinodas nacionalizuotas kaip vienbutis, atskirtas nuo likusios teritorijos, senosios bažnyčios ir konsistorijos pastato, jame įrengti komunaliniai butai, šalia buvusios kapinės paverstos skveru. Lietuvai atgavus nepriklausomybę pastatas grąžintas Evangelikų reformatų bendruomenei, tačiau dėl lėšų trūkumo apleistas ir ilgus metus neeksploatuotas, jame ne kartą kilo gaisras, sugriuvo dalis stogų, perdangų, sienų, pastatas tapo avarinės būklės. Continue reading „Sinodas, Pylimo g., Vilnius”

Sapiegų rūmai L. Sapiegų g. 13, Vilniuje, po ilgai trukusių tyrimų, restauravimo ir pritaikymo darbų 2024 metais tapo Šiuolaikinio meno centro padaliniu. „Iš griuvėsių pakilę didingi rūmai kare pavargusįjį ramioje taikoje saugos”- skelbiantis užrašas ant pastato fasado virš įėjimo į rūmus šiandien vėl tinka šiam išskirtiniam objektui, kuriame vyksta įvairūs renginiai, parodos, koncertai. Kompleksinio projekto apimtyje parengtas Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso rūmų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 25771) L. Sapiegos g. 13, Vilnius, tvarkybos (konservavimo, restauravimo ir remonto) darbų projektas. Continue reading „Sapiegų rūmų kapitalinis remontas, L. Sapiegos g., Vilnius”

Įsivaizduokite Vilnių XV a. – miestas alsuoja gyvybe, o Pilininko namas tampa neatsiejama Vilniaus Žemutinės pilies dalimi, administraciniu jos centru. Tai pastatas, kuris šimtmečiais keitėsi ir prisitaikė prie skirtingų istorinių aplinkybių: jame dirbo pilininkai, veikė teismas, buvo saugomi konfiskuoti daiktai, o XIX a. – apgyvendinti kareiviai. Tačiau laikas nepagailėjo šio architektūrinio paveldo ir jo fizinė būklė ilgainiui tapo iššūkiu tiek estetiniu, tiek saugumo požiūriu. Šio projekto tikslas – atkurti autentišką Pilininko namo išvaizdą, kartu suteikiant jam naują gyvenimą pritaikant šiuolaikinėms muziejinėms funkcijoms. Continue reading „Pilininko namo rekonstrukcija ir pritaikymas muziejinei veiklai, Arsenalo g., Vilnius”

Kauno miesto muziejus Kauno rotušėje – istorijos ir architektūros sintezė Kauno rotušės rekonstrukcija – tai istorijos ir šiuolaikinės architektūros dermės pavyzdys, pritaikant vieną svarbiausių miesto ir Lietuvos paveldo objektų muziejaus reikmėms. Pastatas, kurio istorija siekia 1542 metus, buvo transformuotas išlaikant autentiškus elementus, o nauji architektūriniai sprendiniai aiškiai išskiria šiuolaikinį sluoksnį. Continue reading „Kauno rotušės rekonstrukcija ir Kauno miesto muziejaus ekspozicija, Kaunas”

„Pragiedruliai” – tai istorinė, tarpukariu statyta poeto Juozo Čerkeso Besparnio sodyba Panevėžyje, po kruopščios rekonstrukcijos atgaivinta kaip meno rezidencijos ir kūrybos centras. Saugomas raudonų plytų dvarelis atnaujintas, atkurtos istorinės detalės, pastatytas šiuolaikiškas, erdvus priestatas, derantis su aplinkinio parko reljefu. Pagrindinis iššūkis projektuojant pastato pritaikymą menų centrui buvo, kaip nauju priestatu neužgožti istorinės sodybos bei nesudarkyti jautraus parko kraštovaizdžio. Continue reading „Istorinės sodybos rekonstrukcija į kūrybiškumo centrą „Pragiedruliai“, Panevėžys”

Vieni seniausių Vilniaus rūmų per 400-us metų perėjo iš vienų šeimininkų pas kitus, kurie arba plėtė, arba naikino rūmus pagal savąsias vertybes. Senatorių pasažas yra penktas reikšmingas šių rūmų etapas, koduojantis šiandien taip svarbų gyvybingą atvirumą ir architektūrine kalba atspindintis svarbiausius praėjusius istorinius sluoksnius. Continue reading „Vainių rūmų transformacija „Senatorių pasažas“”

Keletą šimtmečių skaičiuojanti liuteronų evangelikų bažnyčia buvo rekonstruota pritaikant erdves daugiafunkcinei paskirčiai. Tikslas buvo rasti estetinį dialogą tarp paveldo ir šiuolaikinės architektūros, jų sintezėje išryškinant kiekvienos vertingąsias dalis. Continue reading „„Righetto gallery“, Garliava”

XIX a. pabaigoje Užupyje pastatytas medinis namas laikomas vienu gražiausių istorinių medinių pastatų Vilniuje. Dešimtmečius buvusį apleistą pastatą 2018 m. Vilniaus miesto tarybos sprendimu buvo pritarta pritaikyti Medinės miesto architektūros muziejaus įkurti.

Kuriant muziejų buvo nuspręsta, kad svarbiausias ir vertingiausias eksponatas yra pats pastatas, todėl restauruojant ir tvarkant buvo siekiama išsaugoti kiek įmanoma daugiau objekto autentiškų detalių ir taip užtikrinti Vilniaus miesto medinės architektūros istorijos puoselėjimą. Continue reading „Medinės miesto architektūros muziejus, Vilnius”

1981 m. Lietuvos nacionalinio dramos teatro rekonstrukciją atliko broliai architektai A. ir V. Nasvyčiai, o 1993 m. pastatas pripažintas architektūros paminklu. Svarbiausias naujosios rekonstrukcijos uždavinys buvo sukurti naują nepaneigiant seno, nepakenkiant teatro autentiškai aurai ir objekto vertingosioms savybėms. Continue reading „Lietuvos nacionalinio dramos teatro rekonstrukcija”