Pirmieji, prieš beveik dvidešimt metų, šią teritoriją dėl dažnai pučiančių vėjų atrado vandens jėgos aitvarų (kaitų) mėgėjai. Čia, senos sovietmečiu pastatytos ančių fermos teritorijoje, tuomet dar stovėjo ūkiniai statiniai, sandėliai, buvo iškastas prūdas antims plaukioti. Teritorijoje buvo išlikę keli nenaudojami menkaverčiai pastatai ir nuostabios pamario pievos su vaizdais į kopas.
Teritorijos konversiją įkvėpė tiek vietinis gamtinis kontekstas, tiek Olandijoje, Danijoje matytas gyvenimo prie vandens būdas. Čia, prie marių, pievų pakrantės punktyriškos – kranto linija dėl vandens lygių svyravimų per daugelį metų tarsi ištirpusi. Krantas banguoja, vanduo kur ne kur įsilieja į pievas, atskirdamas nedideles saleles. Tas žavus salelių piešinys, būdingas šiai pakrantės zonai, tarsi atkartojamas ir pačioje teritorijoje. Čia kanalai iš uosto keliauja po teritoriją formuodami salas ir pusiasalius. Salose įsikūrusį žmogų nuolat supa vanduo. Continue reading „Svencelė. Miestas prie vandens”