Vilkpėdė tūkstantmečius buvo Antakalnio ir Valakampių gamtos tęsinys, kuriame miškingų erozinių kalvynų šaltinių vanduo per slėnį upeliais pasiekdavo Neries vingius. Tik per paskutinį amžių Vilkpėdės slėnį tapo patogu industrializuoti, upelius kanalizuoti, o Nerį apskritai pamiršti. Bet ji čia tikrai yra! Kartu su bendraminčiais jau kelis metus turto savininkus bei kitus neabejingus kviečiame į Vilkpėdę pažvelgti naujomis akimis. Continue reading „Vilkpėdė 2080”

Plungės centro atnaujinimo vizija apima 9,5ha teritoriją aplink Sinagogų gatvę, Palankės tvenkinį ir Rietavo gatvės skverą. Prieš karą ši istorinė miesto dalis buvo žydų bendruomenės centras, tačiau dabar čia trūksta traukos objektų, miesto centro jausmo ir funkcijų įvairovės. Urbanistinėje vizijoje siūlomi sprendimai, kaip kurti gyvybingesnį Plungės centrą, pritraukti naujų gyventojų ir lankytojų, atnaujinti miesto erdves. Vizijoje siūlomas naujas užstatymas: formuojami nedidelių daugiabučių ir kotedžų kvartalai prie gatvės, pirmuose aukštuose numatomos komercinės funkcijos, arčiau vandens – gyvenamieji kotedžai su terasomis ir vaizdais į Palankės tvenkinį. Continue reading „Plungės istorinės dalies urbanistinė vizija”

Projektas vykdytas pagal Kauno miesto savivaldybės projektų atrankos ir finansavimo programą „Iniciatyvos Kaunui“. Projektą administravo VšĮ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET). Pagal subrangos sutartį projektą vykdė Dalia Dijokienė (projekto vadovė) ir Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė. Darbo tikslas – parengti Kauno upių krantinių integravimo į miesto urbanistinį audinį scenarijus tam, kad upės atsivertų miestui ir miestiečiai galėtų jomis mėgautis, jausti, matyti, aktyviai jomis naudotis. Continue reading „Kauno krantinių atgimimas”

Pirmieji, prieš beveik dvidešimt metų, šią teritoriją dėl dažnai pučiančių vėjų atrado vandens jėgos aitvarų (kaitų) mėgėjai. Čia, senos sovietmečiu pastatytos ančių fermos teritorijoje, tuomet dar stovėjo ūkiniai statiniai, sandėliai, buvo iškastas prūdas antims plaukioti. Teritorijoje buvo išlikę keli nenaudojami menkaverčiai pastatai ir nuostabios pamario pievos su vaizdais į kopas.

Teritorijos konversiją įkvėpė tiek vietinis gamtinis kontekstas, tiek Olandijoje, Danijoje matytas gyvenimo prie vandens būdas. Čia, prie marių, pievų pakrantės punktyriškos – kranto linija dėl vandens lygių svyravimų per daugelį metų tarsi ištirpusi. Krantas banguoja, vanduo kur ne kur įsilieja į pievas, atskirdamas nedideles saleles. Tas žavus salelių piešinys, būdingas šiai pakrantės zonai, tarsi atkartojamas ir pačioje teritorijoje. Čia kanalai iš uosto keliauja po teritoriją formuodami salas ir pusiasalius. Salose įsikūrusį žmogų nuolat supa vanduo. Continue reading „Svencelė. Miestas prie vandens”

Kokio identiteto miestu Panevėžys nori būti ateityje? Koks stipriausias šio miesto potencialas ir kurios strateginės temos yra svarbiausios ateities vystymui? Kaip miestas spręs tokias problemas kaip klimato krizė, jaunimo emigracija, automobilių tarša ir kitus iššūkius? Kartu su naujuoju Panevėžio miesto strateginiu planu, projekte kuriamos galimybės teritoriškai lokalizuoti miesto darnaus vystymosi idėjas ir galimus projektus. Continue reading „Tvarios Panevėžio miesto plėtros strategija”