Pirmadienį, birželio 30 d., Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatre įvyko Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) 2025 ceremonija, kurios metu pagerbti geriausi architektūriniai kūriniai Lietuvoje.

Iš 125 paraiškų vertinimo komisija atrinko ir įvertino 9 kategorijų laimėtojus – nuo gyvenamųjų namų iki urbanistinių projektų, nuo teorinės sklaidos iki tvarių inovacijų. Didysis prizas šiais metais yra skirtas „Stasys Museum“ – Panevėžio mieste įgyvendintam meno muziejui. Ceremonijoje dalyvavęs aplinkos ministras Povilas Poderskis pabrėžė architektūros strateginę svarbą valstybės ateičiai: „Gražiausi Lietuvos pastatai dar tik bus pastatyti. Jie gimsta ne vien iš brėžinių, bet ir iš laisvės kurti. Tai – niekada nesustojantis procesas. Šiandien, kai globalizuoti miestai tampa vis labiau vienodi, Lietuvos architektai turi laisvai kurti, o ne būti stabdomi biurokratinių gniaužtų. Jei norime išskirtinės ateities, turime leisti jai būti suprojektuotai. Džiugu, kad galime turėti tokią architektūrinę šventę, – Nacionalinius architektūros apdovanojimus.“

Dėmesio centre – viešųjų užsakovų kokybiška architektūra 

Apdovanojimų vertinimo komisijos pirmininkas doc. dr. Liutauras Nekrošius, architektas, VILNIUS TECH docentas ir humanitarinių mokslų daktaras, pastebėjo ryškų poslinkį viešojo sektoriaus indėlyje į architektūros kokybę: „Kandidatų į Nacionalinius architektūros apdovanojimus įvairovė ir dinamika atspindi procesus vykstančius mūsų šalies statybos rinkoje. Daug statome gyvenamojo būsto, kaip niekada iki šiol, daug atnaujiname ir įrengiame naujai visuomeninių miestų erdvių. Tačiau galėtume būti aktyvesni įgyvendindami tvarumo inovacijas, pritaikydami esamus pastatus naujoms reikmėms, gaivindami paveldą.“

Anot jo, šiemet net 6 autoriai, sukurti valstybės ar savivaldybių užsakymu, viena iniciatyva – visuomeninė, dalinai finansuota valstybės, ir tik 2 objektai – komerciniai. „Didysis prizas atiteko architektams, sukūrusiems Panevėžio miesto savivaldybės muziejaus pastatą. Tai, manau, turėtų tapti labai svarbia žinia kitiems viešojo sektoriaus sprendimų priėmėjams, kad į aukštos kokybės architektūrą investuoti verta ir reikia. Stasys Museum svarbus tuo, kad tampa lietuvišku Bilbao efekto atitikmeniu – jo sėkmė, atrodytų, kelia grandininę miesto kultūrinio atgimimo reakciją“, – teigė L. Nekrošius.

2025 m. Nacionalinių architektūros apdovanojimų laureatai 

Geriausiu gyvenamosios architektūros kūriniu išrinktas Architektų biuro „G. Natkevičius ir partneriai“ projektas – Daugiabutis gyvenamasis namas, V. Putvinskio gatvėje, Kaune (architektai Lukas Lebednykas, Monika Bartkutė, Adomas Rimšelis, Gintautas Natkevičius). Laureatai apdovanojimą pelnė už šiuolaikinės architektūros kalba interpetuotą kūrinį, konceptualiai įprasminantį miesto istorinę tapatybę ir išreiškiantį pagarbą Kauno modernizmui.

Geriausiu kultūrinės ir socialinės architektūros kūriniu pripažintas Panevėžio šiuolaikinio meno muziejus „Stasys Museum“, kurį projektavo architektų studija „IMPLMNT architects“ (architektai Greta Brimė, Aurimas Syrusas, Viktoras Gricius, Eglė Gečaitė, Ieva Sirijatavičiūtė, Aurelija Kniukštaitė, Kotryna Bajorinaitė, Jonė Virbickaitė, Ričardas Bertašius). Apdovanojimas įteiktas už architektų ir menininko Stasio Eidrigevičiaus koliagialų kūrinį.

Geriausio komercinės architektūros kūrinio apdovanojimą pelnė A klasės verslo centras ,,Artery‘‘, įsikūręs Vilniuje. Architektų studijai „Studio Libeskind ir ARCHINOVA“ (architektai Daliel Libeskind, Yama Karim, Michael Ashley; Archinova – Aleksandras Gvildys, Antanas Gvildys, Donatas Žvirblis, Andrius Sinius, Jovita Saveikė, Aušra Gvildienė) įteiktas apdovanojimas už kontekstualų, kokybiškai išpildytą komercinės architektūros objektą, atsiradusį tarptautinio konkurso dėka.

Geriausia viešąja erdve paskelbtas Panevėžio Skaistakalnio parkas, kuris regeneruoja daugiasluoksnę socialinę ir kultūrinę jungtį deformuotoje miesto struktūroje. Jį projektavo architektų studija „PUPA / Life Over Space“ (architektai Tadas Jonauskis, Justina Muliuolytė, Ignas Račkauskas, Lukas Kulikauskas, Augustas Makrickas, Linas Ūsas, Ramunė Baniulienė).

Kategorijos „Tvarios inovacijos architektūroje“ apdovanojimas skirtas keliaujančioms architektūros dirbtuvėms. Apdovanojimas įteiktas Architektūros fondui už jaunosios kartos  architektūrinį ugdymą regionuose ir vietos bendruomenių įgalinimą. Keliaujančias dirbtuves sudarantys projektai: laisvalaikio erdvė „Ančių sala“; linksmybių, žaidimų ir poilsio erdvė „Ritam Ritę“, Paežeriuose; poilsio ir laisvalaikio erdvė „Peizažo langas“, Kyviškėse; privati vaikų erdvė ir medinis lauko baldas, Rudausiuose; „Tarzanka“, Pabradėje; Terasa aplink aštuoniakamienę liepą, Beižionyse; Tribūna, Narteikiuose.

Geriausia konversija komisija pripažino Kauno technologijų universiteto laboratorijų centrą „M-Lab“. Apdovanojimas įteiktas architektų studijai „G.Janulytės-Bernotienės studija“ (architektės Guoda Zykuvienė, Rimantė Lydytė, Gražina Janulytė-Bernotienė) už pagarbią reikšmingo modernistinio urbanistinio komplekso taškinę transformaciją, skatinančią pažangų universiteto infrastruktūros atsinaujinimą.

Geriausio kultūros paveldo objekto atnaujinimo apdovanojimą už Lietuvos istorijai reikšmingo objekto sugrąžinimą ir šiuolaikišką pritaikymą pelnė „Projektavimo ir restauravimo institutas“ už įgyvendintą Sapiegų rūmų, esančių L. Sapiegos g., Vilniuje, kapitalinį remontą. Projektą įgyvendino architektai Evaldas Purlys, Gražina Kirdeikienė, Saulutė Domanskienė, Nijolė Kazakevičiūtė, Audronė Lainauskaitė, Marija Nemunienė. Asta Meškauskienė, Giedrė Filipavičienė, Daina Vanagaitė-Garbanovienė, Elena Kazlauskaitė. Informacinės erdvės ir rūbinės projektą įgyvendino architektai iš „Processoffice“ studijos: Vytautas Biekša, Rokas Kilčiauskas, Dovilė Van Haeperen, Martynas Brimas, Dorotėja Žiugždaitė.

Geriausio urbanistikos kūrinio kategorijoje triumfavo projektas – Kauno krantinių atgimimas. Apdovanojimas įteiktas VILNIUS TECH Urbanistikos katedros architektėms Daliai Dijokienei ir Inesai Alistratovaitei-Kurtinaitienei už moksliniais duomenimis grįstą studiją padėsiančią architektūrinėmis priemonėmis sukurti miesto ir upės santykį.

Kategorijos „Už architektūros teoriją ir sklaidą“ apdovanojimas skirtas monografijai „Jonas Mulokas. Architektūrinio identiteto paieškos globaliame pasaulyje“. Apdovanojimas įteiktas knygos autoriams Vaidui Petruliui, Brigitai Tranavičiūtei, Pauliui Tautvydui Laurinaičiui už aukštos kokybės architektūros istorijos tyrimą grąžinantį išeivijos architektų kūrybą į tėvynę.

Pagrindinis Didysis prizas už architektūrą paskatinusią miesto kultūrinį atgimimą įteiktas Panevėžio šiuolaikinio meno muziejus „Stasys Museum“, kurį projektavo architektų studija „IMPLMNT architects“.

Apie apdovanojimus 

Nacionaliniai architektūros apdovanojimai – tai valstybinė iniciatyva, pradėta 2023 metais, kurios tikslas – nuosekliai stiprinti architektūros vertinimo kultūrą Lietuvoje, skatinti viešą ir profesionalią diskusiją apie architektūros reikšmę visuomenėje, atkreipti dėmesį į kokybiškos aplinkos kūrėjus bei aktualizuoti architektūrą kaip viešąjį interesą atliepiančią sritį.

Šie apdovanojimai siekia matomumo ne tik profesinėje bendruomenėje, bet ir plačiojoje visuomenėje – kviesdami vertinti architektūros indėlį į miestų ir regionų tapatybę, aplinkos tvarumą, viešųjų erdvių kokybę, kultūrinę atmintį ir ateities viziją.

Iniciatyvą įgyvendina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Vertinimo procesas grįstas profesionalumu, skaidrumu ir įtrauktimi – vertinimo komisiją kasmet sudaro įvairių sričių ekspertai, kurie analizuoja pateiktus darbus pagal kriterijus, atspindinčius aktualiausias architektūros raidos kryptis.

Apdovanojimų ceremonija tiesiogiai transliuojama per LRT Plius. Apdovanojimai tampa proga ne tik pagerbti geriausius, bet ir sustiprinti architektūros viešąjį balsą nacionaliniame diskurse.

Aplinkos ministerija kartu su Kultūros ministerija paskelbė projektų, pretenduojančių į šių metų aukščiausius valstybinius architektūros įvertinimus Lietuvoje, sąrašą. Iš 125 pateiktų paraiškų komisija atrinko 35 projektus, kurie varžysis devyniose kategorijose dėl Nacionalinių architektūros apdovanojimų. Be to, vienam projektui bus skirtas Didysis prizas, teikiamas geriausiam per pastaruosius dvejus metus realizuotam architektūros darbui. Jis bus renkamas iš visų kategorijų nugalėtojų.

„Džiaugiamės, kad architektai, urbanistai, kraštovaizdžio architektai Lietuvoje sukuria išskirtinės kokybės pastatų, jų kompleksų, viešųjų erdvių, urbanistinio vystymo koncepcijų, randa veiksnius kultūros paveldo atgaivinimo būdus“, – sako komisijos pirmininkas, architektas, VILNIUS TECH docentas Liutauras Nekrošius.

Nacionaliniai architektūros apdovanojimai atspindi aktualias aplinkos tendencijas šalyje. Kai kuriose kategorijose matyti itin didelė konkurencija – gyvenamosios architektūros kategorijoje konkursui buvo pateiktas net 41 projektas.

„Tuo pačiu, kai kuriose srityse norėtųsi aktyvesnio dalyvavimo – pavyzdžiui, tvarių inovacijų kategorijoje šiemet turime vos 5 kandidatus. Tai rodo, jog tvarumo tematika vis dar laukia proveržio architektūros praktikoje“, – pastebi L. Nekrošius.

Aplinkos ministras Povilas Poderskis pabrėžia, kad Nacionaliniai architektūros apdovanojimai – tai daugiau nei pripažinimas: „Nacionaliniai architektūros apdovanojimai – tai ne tik profesinis įvertinimas, bet ir svarbus žvilgsnis į tai, kaip architektūra formuoja mūsų kasdienę aplinką. Šiais apdovanojimais siekiame atkreipti dėmesį į geriausius praktinius pavyzdžius ir paskatinti platesnį visuomenės dialogą apie architektūros reikšmę šalies kultūrai ir ateičiai.“

Savo ruožtu kultūros ministras Šarūnas Birutis atkreipia dėmesį į tai, kad architektūra – svarbi žmogaus aplinkos formavimo dalis. „Tai rodo architektūros kultūrinę svarbą – ji saugo istorijos ženklus ir kuria dabarties tapatybę. Nacionaliniai architektūros apdovanojimai leidžia išryškinti darbus, kurie išsiskiria ne tik profesine meistryste, bet ir kultūriniu jautrumu bei atsakomybe aplinkai, kurioje gyvename.“

Konkursui pateiktas paraiškas vertino specialiai šiems apdovanojimams suburta komisija, kurios narius delegavo pagrindinės architektūros organizacijos – Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga – bei aukštosios mokyklos: Vilniaus dailės akademija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Kauno technologijos universitetas. 2025 metų komisijos nariai: Liutauras Nekrošius, Tomas Lapė, Saulius Motieka, Irena Kliobavičiūtė, Saulius Misevičius, Dovilė Ivanauskienė, Marius Pranas Šaliamoras, Aušra Mlinkauskienė, Daiva Gasiūnienė.

„Svarbu, kad architektūros vystymas būtų grindžiamas ne tik menine išraiška, bet ir mokslu, socialiniu atsakingumu, bendruomenių poreikiais. Džiugu, kad teorijos kategorijoje kaskart sulaukiame vis daugiau paraiškų – tai ženklas apie mūsų aplinką kuriančių profesijų brandą“, – teigia L. Nekrošius.

Kad būtų užtikrintas vertinimo objektyvumas, komisijos nariai visą mėnesį lankys į trumpąjį nominantų sąrašą patekusius projektus gyvai. Vertinimas remiasi Nacionalinių architektūros apdovanojimų nuostatuose numatytomis vertybėmis: architektūros kokybė, estetika, tvarumas, atvirumas, bendruomeniškumas, vietos pajautimas, inovatyvumas, taip pat Architektūros įstatyme įtvirtintais kriterijais.

„Ypač džiugina projektai, kurių iniciatoriai – patys architektai ar bendruomenės. Tokie atvejai rodo augantį pilietinį aktyvumą ir profesinę atsakomybę“, – komentuoja L. Nekrošius.

Nominantų sąrašas

Residential Architecture

• Daugiabutis gyvenamasis namas V. Putvinskio gatvėje, Kaune („G. Natkevičius ir partneriai“)
• Daugiabutis namas Baltajame skersgatvyje, Vilniuje („Sprik“)
• Gyvenamasis namas Gaižėnuose (Vytautas Baltus)
• Vila O  Trakų rajone („YCL studio“)
• Vila Pramonės gatvėje, Naujojoje Vilnioje („Case Studio for Architecture“)

Commercial Architecture

• Verslo centras „Artery“ Konstitucijos prospekte, Vilniuje („Archinova“ ir „Studio Libeskind“)
• Gamybos, sandėliavimo, administracinis pastatas Vismaliukų gatvėje, Vilniuje („Stupak architektų biuras“)
• Biurų pastatas „Sanitex“ Raudondvario plente, Kaune („G. Natkevičius ir partneriai“)

Conversion

• Galerija Kraštų kaime, Rokiškio rajone („bagdonaite studio“)
• KTU „M-Lab“ Studentų gatvėje, Kaune („G. Janulytės-Bernotienės studija“)
• Mokykla „Herojus“, Kaune („G. Natkevičius ir partneriai“)
• Pietinio Kiemas Gardino gatvėje, Šiauliuose („AFTER PARTY architecture“ ir „Siena“)
• ISM universitetas (Vilniaus centrinis paštas) Gedimino prospekte, Vilniuje („A2SM architektai“ ir „Senojo miesto architektai“)

Socio-Cultural Architecture

• Mokslo ir inovacijų centras „Mokslo sala“ Karaliaus Mindaugo prospekte, Kaune („SMAR Architecture Studio“ ir „G. Natkevičius ir partneriai“)
• Muziejus „Stasys Museum“ Respublikos gatvėje, Panevėžyje („IMPLMNT architects“)
• Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas Rodūnios kelyje, Vilniuje („Vilniaus architektūros studija“)

Renovation of a Cultural Heritage Object

• Istorinės sodybos rekonstrukcija į kūrybiškumo centrą „Pragiedruliai“ Ukmergės gatvėje, Panevėžyje („PUPA/Life Over Space“)
• Kauno rotušės rekonstrukcija ir miesto muziejaus ekspozicija Rotušės aikštėje, Kaune („Processoffice“)
• Pilininko namo rekonstrukcija ir pritaikymas muziejinei veiklai Arsenalo gatvėje, Vilniuje („Aplan“ ir „Processoffice“)
• Sapiegų rūmų kapitalinio remonto projektas, L. Sapiegos gatvėje, Vilniuje („Projektavimo ir restauravimo institutas“)
• „Sinodas“ Pylimo gatvėje, Vilniuje („Senamiesčio projektai“)

Sustainable Innovation in Architecture

• Keliaujančios architektūros dirbtuvės („Architektūros fondas“)
• „Minijos 181” Minijos gatvėje, Klaipėdoje („NERBAU“)
• Namas Žvėryne, Vilniuje („INBLUM architects“)
• Senovinių automobilių ekspozicija Klaipėdoje („Studio ALTITUDES“)
• Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras  („Studio GA“, MAMA architects“, Inžinerinė mintis”)

Urban Work

• Kauno krantinių atgimimas („VILNIUS TECH Urbanistikos katedra“)
• Plungės istorinės dalies urbanistinė vizija („PUPA/Life Over Space“)
• „Vilkpėdė 2080“ („DO ARCHITECTS“)

Theory and Promotion of Architecture

• „Architektūra kaip galvosūkis“ (Audrius Ambrasas ir leidykla „LAPAS“)
• „Betono architektūros apsaugos gairės“ (Aušra Černauskienė )
• „Jonas Mulokas: architektūrinio identiteto paieškos globaliame pasaulyje“ (Vaidas Petrulis, Brigita Tranavičiūtė, Paulius Tautvydas Laurinaitis,  „KTU“, leidykla „LAPAS“)

Public space

• Liuteronų sodas Vilniaus evangelikų senųjų kapinių teritorijoje („Vilniaus vystymo kompanija“)
• Skaistakalnio parko  Panevėžyje atgimimas („PUPA /Life Over Space“)
• Tauro kalno pėsčiųjų viadukas („Vilniaus vystymo kompanija“)

Apdovanojimų ceremonija – birželio 30 dieną

Iškilminga Nacionalinių architektūros apdovanojimų ceremonija vyks birželio 30 d., Tarptautinės architektų dienos išvakarėse, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre. Renginį tiesiogiai transliuos LRT Plius.

Nacionaliniai architektūros apdovanojimai (NAA) – tai kas dvejus metus teikiami valstybiniai apdovanojimai, kuriuos organizuoja Aplinkos ir Kultūros ministerijos. Šių apdovanojimų tikslas – skatinti aukštos kokybės architektūrą, darnų teritorijų planavimą ir visuomenės sąmoningumą apie aplinkos formavimo svarbą.

Baigėsi Aplinkos ministerijos ir Kultūros ministerijos organizuojamų Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) paraiškų rinkimo etapas, konkursui šiemet pateikti 125 darbai.

NAA organizatoriai ir vertinimo komisija kvietė architektus, urbanistus, mokslininkus, kultūros paveldo apsaugos specialistus ir kraštovaizdžio architektus pristatyti savo kūrybą. Apdovanojimais siekiama ne tik įvertinti geriausius architektūros ir urbanistikos darbus, bet ir pabrėžti jų reikšmę šalies kultūriniame bei visuomeniniame gyvenime.

„125 paraiškos rodo, kad architektai nori būti girdimi ir turi ne tik idėjų, bet ir įgyvendina projektus, kurie keičia mūsų aplinką. Nacionaliniai architektūros apdovanojimai mums yra galimybė įvertinti, kaip atrodo šiuolaikinė Lietuvos architektūra ir kas kuria jos ateitį. Komisijos laukia svarbus darbas – iš visų gautų darbų atrinkti šių metų nugalėtojus“, – sako aplinkos ministras Povilas Poderskis.

Architektai ir urbanistai pretenduoja į 9 apdovanojimų kategorijas ir Didįjį prizą, kuriuo bus apdovanotas kūrinys, išrinktas iš visų kategorijų nugalėtojų. Daugiausiai paraiškų šiemet pateikta gyvenamosios architektūros (41) ir viešosios erdvės (21) kategorijose. Kategorijai „Konversija“ pateikta 12 paraiškų, „Urbanistikos kūrinys“ – 11, „Už architektūros teoriją ir sklaidą“ – 10,  „Kultūrinės ir socialinės architektūros kūrinys“ ir „Komercinės architektūros kūrinys“ – po 9. Mažiausiai kūrinių sulaukė kategorijos „Kultūros paveldo atnaujinimo objektas“ (7 paraiškos) ir „Tvarios inovacijos architektūroje“ (5 paraiškos).

„Architektūra, miestų planavimas ir kraštovaizdžio kūrimas yra neatsiejama bendrųjų kultūros procesų dalis, formuojanti ne tik mūsų aplinką, bet ir tapatybę bei kasdienes patirtis. Nacionaliniai architektūros apdovanojimai yra svarbi iniciatyva, leidžianti įvertinti ir pagerbti ryškiausius pasiekimus, skatinti aukštos kokybės standartus bei ugdyti platesnį visuomenės supratimą apie kūrybiškumą, ateities viziją ir kokybiškos aplinkos reikšmę mūsų visų gerovei“, – sako kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Dabar prasidės komisijos darbas – paraiškų peržiūra ir trumpojo nominantų sąrašo atrinkimas. Šį sąrašą planuojama skelbti birželio pradžioje, iki apdovanojimų likus maždaug mėnesiui. Paraiškose pateikti darbai bus vertinami pagal NAA vertybes: reiklumą architektūros kokybei ir estetikai, darnumą ir tvarumą, atvirumą ir skaidrumą, bendruomeniškumą, įtraukumą, socialinį jautrumą, valstybinių institucijų, architektų bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą, kontekstualumą, funkcionalumą, vietos pajautimą, inovatyvumą.

Atrinkus nominantus, komisijos nariai vyks gyvai apžiūrėti objektų, įvertinti jų kokybę, kontekstą bei poveikį aplinkai ir bendruomenei.

Šių metų NAA vertinimo komisijai vadovauja architektas, VILNIUS TECH docentas ir architektūros tyrėjas Liutauras Nekrošius. NAA vertinimo komisijoje taip pat dirba architektas Tomas Lapė, architektas Saulius Motieka, kuris yra Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos architektų rūmų narys bei meno kūrėjas, architektė ir kultūros paveldo apsaugos specialistė Irena Kliobavičiūtė, architektas Saulius Misevičius, einantis Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nario bei Lietuvos architektų sąjungos valdybos nario pareigas, architektė-urbanistė Daiva Gasiūnienė. Kraštovaizdžio architektūros sričiai atstovauja Dovilė Ivanauskienė – VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ patarėja ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos valdybos narė. Komisijos darbe taip pat dalyvauja architektas, Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros profesorius ir Vilniaus fakulteto dekanas Marius Pranas Šaliamoras bei architektūros istorikas, Kauno technologijos universiteto docentas ir vyriausiasis mokslo darbuotojas, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto mokslo prodekanė Aušra Mlinkauskienė.

NAA yra vieni svarbiausių ir prestižiškiausių architektūrinės ir urbanistinės kūrybos įvertinimų Lietuvoje. Apdovanojimus organizuoja Aplinkos ministerijos ir Kultūros ministerijos, o jų įteikimo renginys vyks birželio 30-ąją, Tarptautinės architektų dienos išvakarėse. Apdovanojimai rengiami kas dvejus metus, pirmieji surengti 2023 metais.

Šių metų NAA vertinimo komisijai vadovaus architektas, VILNIUS TECH docentas ir architektūros tyrėjas Liutauras Nekrošius. Jo mokslinių interesų sritys apima modernios ir šiuolaikinės Lietuvos architektūros tyrimus, architektūros edukaciją bei mokyklų architektūrą. Jis yra paskelbęs 17 straipsnių recenzuojamuose mokslo leidiniuose, daugiau kaip 60 publikacijų profesiniuose leidiniuose, taip pat sudaręs 6 mokslo leidinius. Be to, jis yra knygos „Palanga. Architektūros gidas” bendraautorius.

L. Nekrošius  pabrėžia, kad architektūros kokybė nebūtinai priklauso nuo mastelio ar situacijos išskirtinumo.

„Kartais labai kasdieniški projektai savyje gali nešti išskirtinę meninę ir socialinę vertę. Todėl kviečiu kritiškai, bet drąsiai žiūrėti į savo bei savo kolegų kūrybą ir dalyvauti Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose. Tai aukščiausias valstybinis apdovanojimas architektūros projektui. Nors turime daugybę kitų architektūros apdovanojimų, kuriuos organizuoja įvairios organizacijos ar įmonės, NAA yra vieninteliai nacionaliniai apdovanojimai.”, – sako L. Nekrošius.

Šių metų NAA vertinimo komisijoje taip pat dirba architektas Tomas Lapė, architektas Saulius Motieka, kuris yra Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos architektų rūmų narys bei meno kūrėjas, architektė ir kultūros paveldo apsaugos specialistė Irena Kliobavičiūtė, architektas Saulius Misevičius, einantis Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nario bei Lietuvos architektų sąjungos valdybos nario pareigas, architektė-urbanistė Daiva Gasiūnienė. Kraštovaizdžio architektūros sritį atstovauja Dovilė Ivanauskienė – VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ patarėja ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos valdybos narė. Komisijoje taip pat dalyvauja architektas, Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros profesorius ir Vilniaus fakulteto dekanas Marius Pranas Šaliamoras, bei architektūros istorikas, Kauno technologijos universiteto docentas ir vyriausiasis mokslo darbuotojas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys Vaidas Petrulis.

Paraiškas iki balandžio 4 d. kviečiame teikti čia

Prasideda paraiškų teikimas vienam svarbiausių ir prestižiškiausių architektūros įvertinimų Lietuvoje – Nacionaliniams architektūros apdovanojimams (NAA). Šie apdovanojimai, organizuojami Aplinkos ir Kultūros ministerijų, vyks birželio 30-ąją, Tarptautinės architektų dienos išvakarėse.

„Nacionaliniais architektūros apdovanojimais norime skatinti kūrėjus kurti ne tik estetiškai patrauklius, patogius naudoti, bet ir atsparius klimato kaitai, efektyviai energiją vartojančius bei harmoningai į aplinką įsiliejančius projektus. Tokie pastatai turi būti ne trumpalaikiai, o vertybiniai ir tvarūs sprendimai“, – pabrėžia aplinkos ministras Povilas Poderskis.

NAA ne tik įvertina geriausius architektūros ir urbanistikos darbus, bet ir pabrėžia jų reikšmę šalies kultūriniame bei visuomeniniame gyvenime. Architektai ir urbanistai kviečiami varžytis devyniose kategorijose, o vienas kūrinys, išrinktas iš visų kategorijų nugalėtojų, bus apdovanotas pagrindiniu Didžiuoju prizu.

Kas gali dalyvauti?

Paraiškas konkursui gali teikti architektai ir urbanistai, kurių darbai buvo įgyvendinti nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Apdovanojimų kategorijos apima įvairias sritis: gyvenamosios, kultūrinės ir socialinės, komercinės architektūros, viešųjų erdvių, tvarių inovacijų, konversijų, kultūros paveldo atnaujinimo bei urbanistikos kūrinius. Taip pat skiriamas apdovanojimas už architektūros teoriją ir sklaidą, kurioje įvertinami reikšmingi moksliniai ar meniniai tyrimai, leidiniai ar parodos.

Kaip darbai bus vertinami?

Pateikti projektai bus vertinami pagal aukštus kokybės ir inovatyvumo standartus, įskaitant darnumą, estetines savybes, socialinį jautrumą, kontekstualumą ir bendruomeniškumą. Vertinimo kriterijai sukurti glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos architektų rūmais, Lietuvos architektų sąjunga bei kitomis pagrindinėmis architektūros organizacijomis, todėl vertinimo procesas atspindi bendrą valstybės ir architektų bendruomenės viziją.

2023 metų NAA laimėtojai

2023 metais Didžiuoju prizu buvo apdovanotas „Bokšto skvero“ projektas, įgyvendintas Vilniaus senamiestyje. Šis darbas išsiskyrė autentiškumo puoselėjimu, subtiliu kultūros paveldo pritaikymu ir harmoningai įsiliejo į miesto kontekstą. Taip pat buvo įvertinti kūriniai, tokie kaip „Gallery 4A“ apartamentai, Vingrių šaltinių skveras ir Svencelės urbanistinė struktūra. Visus 2023 metų NAA laimėtojus galima rasti čia.

Kaip teikti paraiškas

Paraiškos teikiamos iki 2025 m. kovo 23 d. oficialioje apdovanojimų svetainėje www.naapdovanojimai.lt

Aplikavimo gaires galima rasti čia.

Tarptautinės architektų dienos išvakarėse, birželio 30 d., įteikti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai (NAA) – įvertinti geriausi per pastaruosius metus įgyvendinti architektūros kūriniai ir jų autoriai.

Šventinė ceremonija vyko Kauno centrinio pašto rūmuose, viename iš reikšmingiausių tarpukario Lietuvos moderniosios architektūros objektų.

2023 m. dėl geriausiųjų vardo 9-iose skirtingose kategorijose varžėsi komisijos atrinkti 35 architektūros projektai iš pateiktų 127-ių. Pagrindinio Didžiojo prizo laimėtojas buvo renkamas iš visų kategorijų nugalėtojų. Laimėtojus rinko speciali komisija, sudaryta iš patyrusių architektūros ir susijusių disciplinų profesionalų.

Pasak komisijos pirmininko, Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros docento Romualdo Kučinsko, vertinant apdovanojimams pateiktus kūrinius, išryškėjo platus ir tipologiškai margas Lietuvos architektūros laukas.

„Mūsų šalies architektūros lauke sau vietą yra atradę ir labai kuklūs, ir labai prabangūs objektai, ir statiniai, įgyvendinti per labai trumpą laiką, ir kompleksai, kurių projektavimas, tyrimai, vystymas ar statybos užtruko daugiau nei dešimtmetį. Daug į paraiškas „netilpusios“ informacijos suteikė ir nominuotų objektų lankymas gyvai. Vizitai leido įvertinti kontekstą, pastatų rakursus, interjero sprendimus, aplinkos detales ir net tokius dalykus kaip objektų akustinės savybės. Dalis vizitų patvirtino pradžioje susidarytą nuomonę, o po dalies apsilankymų, priešingai, žiuri nariai visiškai pakeitė nuomonę“, – teigia R. Kučinskas.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikisi, kad Nacionaliniai architektūros apdovanojimai taps prasminga ir laukiama tradicija ne tik architektų bendruomenėje, bet ir visuomenėje, kuri tampa vis smalsesnė ir reiklesnė savo aplinkai.

„Užsiimdami architektūros sferos teisėkūra, diskutuodami ir bendraudami su architektais, supratome, jog būtina įvertinti autorius, kurie kuria aukštos kokybės, darnią ir ilgaamžę architektūrą. Tokią, kuri daro ilgalaikį poveikį ir rodo kryptį kitiems. Džiugu, kad į mūsų kvietimą teikti apdovanojimams savo darbus atsiliepė gausus būrys talentingų kūrėjų ir šiandien galime švęsti jų drąsias vizijas ir meistrystę“, –  sako S. Gentvilas.

Kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė pabrėžė, kad šiandien visi esame ne tik Nacionalinių architektūros apdovanojimų, bet ir Kauno centrinio pašto, kuris pagaliau verčia naują savo istorijos puslapį, svečiai.

„Šio pastato istorija mums primena, kaip svarbu architektūroje ir urbanistikoje pajusti, kada reikia dėti kablelį, o kada jau – tašką. Iš pradžių prie šio Felikso Vizbaro pastato juk buvo suplanuotas ir didžiulis paminklas – Vytauto Didžiojo skulptūra. Vis dėlto pastačius pašto rūmus šios minties atsisakyta. Nes šis pastatas savo grožiu, didybe, tobulomis formomis pats yra lyg paminklas, prie kurio nieko daugiau nereikia nei pridėti, nei atimti. Visiems Nacionalinių architektūros apdovanojimų nominantams bei laureatams linkiu, kad ir jūsų darbai taptų tokiais kūriniais – gyvais, aktualiais, pagarbiais žmogui ir aplinkai“, – teigia D. Urbanavičienė.

Įteikta 10 apdovanojimų

Geriausiu gyvenamosios architektūros kūriniu išrinkta architektų studijos „Heima Architects“ sukurta pavėsinė privačiame sklype Zarasų rajone (architektai Povilas Žakauskas, Povilas Daugis, Rūta Kazėnaitė, Elena Gaidelytė). Ši pavėsinė pritaikyta poilsiauti visais metų laikais, o jos architektūrinę kaimo trobelės formą padiktavo supantis kraštovaizdis – miškas ir ežeras.

Geriausiu kultūrinės ir socialinės architektūros kūriniu pripažinta architektų studijos „Do Architects“ įgyvendinta Vilniaus rajone, Pagiriuose, esančio darželio „Pelėdžiukas“ rekonstrukcija (architektai Gilma Teodora Gylytė, Sabina Grincevičiūtė, Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, Ignas Uogintas, Justina Jauniškytė, Vadim Babij, Justas Paičius, Domantas Baltrūnas, Karolina Čiplytė, Motiejus Vyšniauskas). Šiuo projektu siekta pastatyti medžiu kvepiantį darželį – sukurtas natūraliai pilkėjantis medinis fasadas, medinės vidaus sienos ir grindys, ant kurių smagu ir šilta sėdėti,  mediniai laiptai, ant kurių galima žaisti. Projektą ir statybų eigą padiktavo ir noras išgelbėti didelę eglę darželio kieme.

Geriausio komercinės architektūros kūrinio apdovanojimą pelnė architektų studijos „Aketuri architektai“ apartamentai „Gallery 4A“ (architektai Milda Rekevičienė, Kazimieras Kasteckas, Samuel Mora, Ieva Marcinonytė, Kristina Šimkūnaitė, Lukas Rekevičius; kontruktoriai Kristupas Veteris, Jevgenij Anančenko). Projektas pasižymi kontekstualumu ir suformavo vientisą bei harmoningą J. Basanavičiaus g. išklotinę.

Geriausia viešąja erdve paskelbtas Vingrių šaltinių skveras Vilniuje, kurį įgyvendino projektus miestui kurianti įmonė „Vilniaus planas“ (architektai Lolita Vileikienė, Paulius Jonys). Projekto tikslas buvo kompleksiškai sutvarkyti ir atkurti istoriškai svarbią teritoriją, kurioje nuo XVI a. iki XIX a. antrosios pusės sruvo šaltiniai, aprūpinę miestą geriamuoju vandeniu.

Geriausia konversija komisija pripažino Vilniaus senamiestyje šimtmečius veikusios seniausios miesto ligoninės (špitolės) vietoje įkurtą kompleksą „Bokšto skveras“ („Archinova“ ir „Studio Seilern Architects“).

Geriausio urbanistikos kūrinio kategorijoje triumfavo projektas „Svencelė. Miestas prie vandens“ („Do Architects“). Jo autoriai – Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, urbanistinės koncepcijos autorių komanda ir detaliojo plano rengėjai – Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, Sabina Grincevičiūtė, Ignas Uogintas („Do Architects“), Bartas Brandsas, Sylvia Karres, Katarina Brandt, Ursas Haerdenas, Uta Krause („Karres en Brands“) ir Lukas Rekevičius, Milda Jusaitė, Margarita Ramanauskienė. Vizijos autoriai Dainius Šatkus ir Marius Šatkus. Pastatų architektūros autorių komanda – Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, Sabina Grincevičiūtė, Gilma Teodora Gylytė, Ignas Uogintas, Kasparas Žiliukas, Milda Grabauskaitė, Emilija Deksnytė, Laura Gaudulytė, Marija Steponavičiūtė, Emilija Martinkevič, Grasilda Mintaučkytė, Justas Paičius, Edvinas Skiestenis, Gediminas Aismontas („Do Architects“). Projektas įvertintas už naujos kokybės kultūrinio kraštovaizdžio formavimą ir vientisą urbanistinę architektūrinę idėją formuojant integralią vandens kanalų ir užstatymo struktūrą.

Geriausio kultūros paveldo objekto atnaujinimo apdovanojimą už autentiškumo puoselėjimą, nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių išsaugojimą, tinkamai parinktą pastato kultūrinę edukacinę funkciją pelnė Medinės miesto architektūros muziejaus kūrėjai, „Vilniaus planas“ architektai Vincas Brezgys ir Rūta Astasevičiūtė.

Categories „Už architektūros teoriją ir sklaidą“ apdovanojimas, skiriamas už svariausią baigtą architektūros mokslinį, meninį tyrimą arba publicistikos kūrinį, atiteko Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus iniciatyva  suorganizuotos parodos ir parengtos knygos „ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898–1957) gyvenimas ir kūryba“ kūrėjams (autorė Marija Drėmaitė, dizainerė Vika Pranaitytė-Bareckė, fotografas Lukas Mykolaitis, projekto vadovė Lina Pranaitytė, vaizdų redagavimas „aust.studio“).

Pagrindinis Didysis prizas už nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo, pritaikymo ir įveiklinimo kultūrą atiteko „Bokšto skvero“ kūrėjams („Archinova“ ir „Studio Seilern Architects“). Projektas įvertintas už autentiškumo puoselėjimą, vientisumo išlaikymą ir harmoningą įsiliejimą į urbanistinę miesto struktūrą. Tai puikus pavyzdys, kaip istorinius pastatus pritaikyti naujoms funkcijoms, nedarant žalos jų vertingosioms savybėms ir harmoningai įsiliejant į miesto tūrinę erdvinę struktūrą.

Komisija šiemet įsteigė ir papildomą Specialųjį apdovanojimą. Už fundamentalų indėlį į urbanistikos mokslą šiuo prizu buvo pagerbtas architektas prof. Zigmas Jonas Daunora. 

NAA laimėtojus rinko Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros docentas, architektas ir komisijos pirmininkas Romualdas Kučinskas, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, architektas Gintaras Balčytis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesorė architektė Dalia Dijokienė,  Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatai, architektai Gintautas Vieversys ir Gražina Janulytė-Bernotienė, architektas, „Mies van der Rohe“ fondo nepriklausomas ekspertas Audrys Karalius, architektė ir urbanistė, Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė, architektė, kultūros paveldo specialistė Irena Kliobavičiūtė, kraštovaizdžio architektas Alvydas Žickis.

NAA laimėtojai buvo apdovanoti šiuolaikinio meno kūrėjos, architektės ir dizainerės Aistės Ambrazevičiūtės sukurtomis originaliomis statulėlėmis.

Šiemet buvo nutarta neskirti apdovanojimo už tvarias inovacijas architektūroje. Komisijos teigimu, iš dviejų nominuotų kūrinių nebuvo rasta ryškaus tvarumo principus įgyvendinančio architektūros kūrinio.

Su Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) nominantų darbais išsamiau galite susipažinti čia:

https://naapdovanojimai.lt/laimetojai/#nominantai

Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki pirmųjų Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA), paskelbtas trumpasis nominantų sąrašas, kurį išrinko speciali komisija. Devynių NAA kategorijų ir Didžiojo prizo laimėtojai bus apdovanoti birželio 30-ąją – Tarptautinės architektų dienos išvakarėse.

„Neabejoju, kad tarp komisijos narių buvo nemažai diskusijų iš 127 paraiškų atrenkant geriausius kūrinius. Patekti į nominantų sąrašą – didžiulis įvertinimas bei paskata kurti toliau. O taip pat tai nuoroda visuomenei, kurie kūriniai yra geros ir tvarios architektūros pavyzdžiai. Dėkoju visai architektų ir urbanistų bendruomenei už aktyvų dalyvavimą šiuose apdovanojimuose, kurie kuria glaudesnį valstybės ir bendruomenės ryšį“, – sako Daiva Matusevičė, aplinkos viceministrė.

NAA komisijos pirmininkas Romualdas Kučinskas teigia, kad nominantų sąrašus komisija atrinko remdamasi tiek pagrindinėmis NAA vertybėmis, tiek savo profesionalia ir ekspertine nuomone. 

„Džiugu, kad didžioji paraiškų dalis buvo kokybiška ir verta dėmesio. Visose kategorijose siekėme atrinkti nominantų penketuką, tačiau jeigu darbai neatitiko išsikeltų kriterijų, nominantų buvo mažiau. Nemažai diskusijų sukėlė kategorijos „Gyvenamosios architektūros kūrinys“ ir „Už architektūros teoriją ir sklaidą“. Jose kokybiškų ir išskirtinių darbų buvo kur kas daugiau nei penki, tad tikrai ne iš pirmo karto pavyko išrinkti geriausius. Ateityje siūlytume šias dvi kategorijas skaidyti į daugiau kategorijų. Taip pat, po ilgų diskusijų, pora labai įdomių darbų buvo perkelta į kitas, komisijos nuomone, labiau tinkamas kategorijas“, – pastebi NAA komisijos pirmininkas.

Mažiausiai nominantų atrinkta kategorijose „Urbanistikos kūrinys“ (2 nominantai), „Tvarios inovacijos architektūroje“ ir „Konversija“ (po 3 nominantus).

Vertino svarbiausių organizacijų deleguota komisija

NAA darbus vertino specialiai šiems apdovanojimams suburta komisija, kurią delegavo svarbiausios architektūros organizacijos – Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga ir mokslo institucijos – Vilniaus dailės akademija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Kauno technologijos universitetas.

NAA komisiją sudarė Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros docentas, architektas R. Kučinskas, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, architektas Gintaras Balčytis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesorė, architektė Dalia Dijokienė,  Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatai, architektai Gintautas Vieversys ir Gražina Janulytė-Bernotienė, architektas, Mies van der Rohe fondo nepriklausomas ekspertas Audrys Karalius, architektė ir urbanistė, Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė, architektė, kultūros paveldo specialistė Irena Kliobavičiūtė, kraštovaizdžio architektas Alvydas Žickis.

Vienais iš pagrindinių kriterijų vertinant paraiškas buvo NAA vertybės: reiklumas architektūros kokybei ir estetikai, darnumas ir tvarumas, atvirumas ir skaidrumas, bendruomeniškumas, įtraukumas, socialinis jautrumas, valstybinių institucijų, architektų bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimas, kontekstualumas, funkcionalumas, vietos pajautimas, inovatyvumas.

Prieš priimant sprendimą – gyvi vizitai

Trumpasis nominantų sąrašas yra ne paskutinis apdovanojimų komisijos darbas. Šiuo metu komisijos nariai pradeda vizitus po nominuotuosius projektus. Apsilankę ir įvertinę visus kūrinius gyvai, jie nuspręs, kurie yra verčiausi pagrindinių apdovanojimų. 

Geriausių architektūros kūrinių autoriai bus įvertinti šiuolaikinio meno kūrėjos, architektės ir dizainerės Aistės Ambrazevičiūtės specialiai NAA apdovanojimams kurtomis statulėlėmis.

Nacionalinių architektūros apdovanojimų ceremonija vyks birželio 30-ąją.

Daugiau apie nominuotus kūrinius ir jų galerija: https://naapdovanojimai.lt/laimetojai/#nominantai

Nominantų sąrašas

Gyvenamosios architektūros kūrinys:

Daugiabutis namas Sodų g., Vilnius („Aketuri architektai“)

Gyvenamasis namas Baritonų g., Kaunas („G. Natkevičius ir partneriai“)

Gyvenamasis namas Margavos g., Kaunas („G. Natkevičius ir partneriai“)

Namas „Krivis“ Krivių g., Vilnius („Studija lape“)

Pavėsinė privačiame sklype, Molėtų rajonas („Studija Heima“)

Svečių namas privačiame sklype, Zarasų rajonas („Studija Heima“)

„025 Concrete home“, Vilnius („ŠA Atelier“)

Komercinės architektūros kūrinys:

Administracinis pastatas Aleksote, Kaunas („Nežinomi architektai“)

Administracinių pastatų kompleksas „Business Garden Vilnius“ („Do Architects“)

„Gallery 4A“ apartamentai Basanavičiaus g., Vilnius („Aketuri architektai“)

„Office Boutique“, Vilnius („Do Architects“)

Konversija:

„Bokšto skvero“ kompleksas, Vilnius („Archinova“ ir „Studio Seilern Architects“)

Mokyklos pastato rekonstravimas ir paskirties keitimas į daugiabutį gyvenamąjį namą Kęstučio g., Prienai („Kančo studija“)

„Betono fabrikas“ – sovietinės betono gamyklos konversija, Vilnius („Do Architects“)

Kultūrinės ir socialinės architektūros kūrinys:

Darželio „Pelėdžiukas“ rekonstrukcija Pagiriuose, Vilniaus rajonas („Do Architects“)

Krematoriumas „Pilkapis“ Toleikių kaime, Klaipėdos rajonas („AEXN architektai“)

Multifunkcinė renginių ir koncertų salė Zaraso ežero saloje (Šarūno Kiaunės projektavimo studija)

Vilniaus Pilaitės gimnazija („Do Architects“)

Kultūros paveldo objekto atnaujinimas:

Lietuvos nacionalinio dramos teatro rekonstrukcija, Vilnius („Kančo studija“)

Medinės miesto architektūros muziejus Užupyje, Vilnius („Vilniaus planas“)

„Righetto gallery“ Garliavoje („Righetto studio“)

Vainių rūmų transformacija „Senatorių pasažas“, Vilnius („Do Architects“)

Tvarios inovacijos architektūroje:

Sodo namelis „A“ Kūlokų kaime, Marijampolės savivaldybė („ABU architektai“)

Lietuvos paviljonas pasaulinėje parodoje „EXPO 2020“ Dubajuje („Baukas“)

Tarpdisciplininis menų centras „Nemuno 7“, Zapyškis („Hito.lt“)

Urbanistikos kūrinys:

Svencelė. Miestas prie vandens („Do Architects“)

Tvarios Panevėžio miesto plėtros strategija („Bauland“)

Už architektūros teoriją ir sklaidą:

Knyga ir paroda „ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898-1957) gyvenimas ir kūryba“ (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)

Projektas „Aikštėje“ („Architektūros fondas“)

Leidinys „PAS. Paleko architektų studija 2“ (leidykla „Lapas“)

Leidinys „Palangos architektūros gidas“ (leidykla „Lapas“)

Meno projektas „Performatyvi architektūra kaip kritinė erdvinė praktika“ (Vilniaus dailės akademija)

Viešoji erdvė:

Nemuno salos tiltas-aikštė, Kaunas (KILD, About Architecture, D. Daunys, Išora x Lozuraitytė studio)

Panevėžio Senvagės parkas (urbanistų studija „PUPA“)

Vingrių šaltinių skveras Vilniuje („Vilniaus planas“)

Meninė archiskulptūrinė instaliacija „Swāikstas Buttan“, Vilnius (Manto Maziliausko studija „m-pjūvis“)

Netrukus bus paskelbti pirmųjų Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) devynių kategorijų trumpieji nominantų sąrašai. Šiuo metu komisijos nariai vertina pateiktas 127 paraiškas, kurių mažiausiai sulaukta kategorijoje „Tvarios inovacijos architektūroje“.

Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) komisijos pirmininko Romualdo Kučinsko teigimu, tvarią architektūrą ne visada paprasta pastebėti ir įvertinti. Techniniai sprendimai, kaip atitiktis energinio efektyvumo reikalavimams ar įspūdinga augmenija ant pastato stogo nėra vieninteliai tvarios architektūros kriterijai.

„Tvarių inovacijų pritaikymas prasideda nuo holistinio požiūrio į architektūrą, kai atsižvelgiama į visus pastato gyvavimo ciklus – kaip bus pasirinktos medžiagos, jos atsivežtos, kaip statinys bus statomas, eksploatuojamas, kiek reikės energetinių išteklių, kaip utilizuojamas ar perstatomas. Jeigu visi etapai draugiški aplinkai, tuomet galima teigti, kad pastatas yra tvarus“, – sako Vilniaus dailės akademijos (VDA) Architektūros katedros docentas. 

Aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė atkreipia dėmesį, kad tvarią architektūrą sudaro daug sprendimų ir procesų: „Tai gali būti ir surinkto lietaus vandens panaudojimas, ir išmanus naudotų konstrukcijų prikėlimas naujam gyvenimui. Džiugu, net jei projekte yra bent keli tvarumo aspektai, nes su kiekvienu tokiu sprendimu judame į priekį.“

Vienas iš tvarios architektūros požymių – medienos panaudojimas

Į Aplinkos ir Kultūros ministerijų organizuojamų Nacionalinių architektūros apdovanojimų kategoriją „Tvarios inovacijos architektūroje“ galėjo pretenduoti nuo 2021 m. sausio iki 2022 m. gruodžio 31 dienos realizuoti architektūros kūriniai, kuriuose išskirtinis dėmesys skiriamas inovatyvios ir tvarios architektūros aspektams.  

Pasak Daivos Matusevičės, sveikintina, kad architektai tvarumą vertina ne kaip išskirtinę, o natūralią architektūros savybę. 

„Mes daug dėmesio skiriame tvarių inovacijų pritaikymui architektūroje. Siekiame įgyvendinti išsikeltą tikslą, kad naujuose visuomeniniuose pastatuose mediena ir organinės medžiagos sudarytų 50 proc. viso statinio statybos medžiagų. Tokių pastatų statybą skatiname, stengiamės švelninti, peržiūrėti ribojimus.  Tikimės, kad jau artimiausiu metu pavyks sutarti dėl lankstesnių apribojimų ir mūsų miestuose išvysime daugiau medinės architektūros pavyzdžių“, – teigia aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė.

Tvarios architektūros požymių galima pastebėti tiek vaikštant mieste, tiek važiuojant atokesniais keliais.  Pasak R. Kučinsko, medis ir iš jo pagamintos konstrukcijos – vienas iš tvaraus pastato elementų. 

„Mano nuomone, šiek tiek perdedant, medinė rąstinė trobelė kaime yra idealus tvarumo pavyzdys. Medžiagos paimtos iš šalia esančio miško, medis apdirbtas, siekiant utilizuoti, jo net nereikėtų išvežti. Tvarios architektūros elementais galima vadinti ir iš nendrių pagamintus stogus ar molines plytas, kurios gaminamos čia, Lietuvoje. Jeigu medžiagos objekto statybai transportuojamos iš kitų žemynų, vargu, ar tai galima vadinti tvaria architektūra“, – teigia NAA komisijos pirmininkas.

Tvari architektūra – ilgaamžė ar lengvai perstatoma?

Tvarumas architektūroje dažnai apibrėžiamas nevienareikšmiškai, todėl neretai kyla įvairių diskusijų bei interpretacijų. Pastaruoju metu dažnai svarstoma, ar tvari architektūra yra lengvai pastatoma iš ekologiškų medžiagų ir be pėdsakų perstatoma, ar be didesnių pokyčių gali stovėti daugelį metų ir pritaikoma vis kitai funkcijai.

„Prieš kelis dešimtmečius gera, tvaria architektūra buvo laikomi kuo ilgiau stovintys pastatai, pavyzdžiui, „amžinos“ Egipto piramidės. Dabar įsivyrauja naujas požiūris – tvari architektūra gali būti lengvai perstatoma. Galbūt teisingesnis būtų naujasis, ne ilgaamžės architektūros suvokimas“, –  sako R. Kučinskas.

„Tvarios inovacijos architektūroje“ ir kitų kategorijų nugalėtojai bus paskelbti liepos 1-ąją vyksiančio Nacionalinių architektūros apdovanojimų renginio metu.

Pirmieji Nacionaliniai architektūros apdovanojimai (NAA) oficialiai baigė paraiškų registraciją. Per kiek daugiau nei du mėnesius apdovanojimų organizatoriai sulaukė 127 paraiškų, iš kurių dabar komisija išrinks trumpąjį nominantų sąrašą, o liepos 1 d. –apdovanojimų vakarą – paskelbs nugalėtojus. 

Į Aplinkos ir Kultūros ministerijų organizuojamus apdovanojimus galėjo pretenduoti per dvejus pastaruosius metus – nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. – įgyvendinti architektūros kūriniai.

„Paraiškų skaičius parodė, kad vienas didžiausių apdovanojimų norų – skatinti, sutelkti ir įvertinti architektūros kūrėjus – buvo išgirstas. Akivaizdu, kad architektų ir urbanistų bendruomenei reikėjo tokių apdovanojimų, jie yra svarbūs ir laukiami. Jau dabar matyti, kad kvietimas teikti darbus, kuriais labiausiai didžiuojasi, subūrė skirtingose architektūros srityse veikiančius specialistus: savus kūrinius apdovanojimams pateikė keliasdešimt architektūros ir urbanistikos studijų, nepriklausomi architektai, muziejai, įvairios sąjungos ir net leidyklos“ – sako Daiva Matusevičė, aplinkos viceministrė.

Daugiausiai – gyvenamosios architektūros kūrinių

Paraiškas architektūros srities profesionalai galėjo teikti į devynias skirtingas kategorijas. Daugiausiai darbų sulaukė kategorija „Gyvenamosios architektūros kūrinys“ – 36 paraiškos. Kategorijai „Viešoji erdvė“ buvo pateikta 20 paraiškų, „Už architektūros teoriją ir sklaidą“ –18, „Komercinės architektūros kūrinys“ ir „Kultūrinės ir socialinės architektūros kūrinys“ –po 11, o kategorijoms „Urbanistikos kūrinys“ ir „Konversija“ – po 9 paraiškas. 

Mažiausiai kūrinių sulaukė kategorijos „Kultūros paveldo atnaujinimo objektas“ (7 paraiškos) ir „Tvarios inovacijos architektūroje“ (6 paraiškos).

Pasak Romualdo Kučinsko, architekto ir komisijos pirmininko, paraiškų kiekis atskirose kategorijose pakankamai tiksliai atspindi bendras tendencijas lietuviškoje architektūroje: „Daugiausia paraiškų gyvenamosios architektūros kategorijoje rodo tokios paskirties architektūros poreikį, nuolat vykdomų projektų bei realizacijų kiekį, ypač Vilniaus mieste. O štai mažas tvarios architektūros paraiškų kiekis, nepaisant nuolat girdimų diskusijų šia tema, nestebina. Tai vis dar sudėtinga tema, todėl vertinant konkrečius projektus bus įdomu matyti, kaip į ją atsakė architektai“.

Komisijos pirmininkas atkreipė dėmesį ir į gana didelį viešajai erdvei bei architektūros teorijos ir sklaidos kategorijai pateiktų darbų skaičių.

„Panašu, kad didėjant architektų bei urbanistų aktyvumui, auga ir pačių miestiečių supratimas, kad kokybiškas gyvenimas mieste neatsiejamas nuo gyvų viešųjų erdvių. O architektūros teorijos ir sklaidos kategorijos populiarumas greičiausiai rodo, kad ji buvo labai laukiama, kad architektų cecho „pabumbėjimai“ apie geros kritikos ir literatūros trūkumą, apie tai kad, tokio darbo niekas nevertina, buvo išgirsti“, – sako R. Kučinskas.

Nominantus skelbs birželio pradžioje

Šiuo metu komisija pradeda darbą ir iš pateiktų kūrinių išrinks verčiausius pretenduoti į NAA apdovanojimus. Trumpąjį nominantų sąrašą planuojama skelbti birželio pradžioje, iki apdovanojimų likus mėnesiui.

Paraiškose pateikti darbai bus vertinami pagal NAA vertybes: reiklumą architektūros kokybei ir estetikai, darnumą ir tvarumą, atvirumą ir skaidrumą, bendruomeniškumą, įtraukumą, socialinį jautrumą, valstybinių institucijų, architektų bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą, kontekstualumą, funkcionalumą, vietos pajautimą, inovatyvumą. 

Kaip sako architektas Gintaras Balčytis, vienas iš komisijos narių, gera architektūra yra kaip meno kūrinys, todėl ne paskutinėje vietoje liks ir jos emocinis poveikis.

„Jeigu architektūra veikia žmogų teigiamai, jeigu sukelia emocijas žiūrinčiam ar ja besinaudojančiam, tai šis aspektas jau gali tapti svariu kriterijumi, pagal kurį galima vertinti vieno ar kito architektūros kūrinio vertingumą“, – teigia Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. 

Komisijos narė, architektė Dalia Dijokienė pabrėžia, kad vertinant paraiškas bus svarbu sau priminti, kad tai ne tik geriausio kūrinio išskyrimas iš kitų, bet ir Lietuvos visuomenės edukacija, gero skonio ugdymas: „Architektūra yra visuomenės veidrodis – kokie esame mes, tokia ir mūsų architektūra. Architektūros gerumas ar kokybė priklauso nuo kūrėjų ir visos visuomenės brandos, vertybių sistemos, skonio lavinimo ir sąžiningo požiūrio į darbą. Gera architektūra turi atspindėti tris kriterijus, kuriuos įvardijo dar Vitruvijus – patogu, puiku ir patvaru“.

Pirmųjų NAA komisiją sudaro 9 nariai: Vilniaus dailės akademijos (VDA) Architektūros katedros docentas, architektas R. Kučinskas, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentas, architektas G. Balčytis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Urbanistikos katedros profesorė, architektė D. Dijokienė, architektai Gintautas Vieversys, Gražina Janulytė-Bernotienė, architektai-urbanistai Daiva Gasiūnienė ir Saulius Motieka, architektė, kultūros paveldo specialistė Irena Kliobavičiūtė ir kraštovaizdžio architektas Alvydas Žickis.

Geriausių architektūros kūrinių autoriai bus įvertinti šiuolaikinio meno kūrėjos, architektės ir dizainerės Aistės Ambrazevičiūtės specialiai NAA apdovanojimas kurtomis statulėlėmis.

Išrinkta pirmųjų Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA), kurie įvyks liepos 1-ąją, prizo idėja. Iš 11 vizualaus ir tarpdisciplininio meno bei dizaino  kūrėjų, komisijos nuomone, geriausiai  konkurso kriterijus atspindėjo šiuolaikinio meno kūrėjos, architektės ir dizainerės Aistės Ambrazevičiūtės pasiūlyta idėja, kurioje taikliai ir estetiškai užkoduota organikos ir geometrijos dermė.

Konkurso, kurį organizavo Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, Lietuvos Respublikos aplinkos ir Kultūros ministerijos, šiuolaikinio meno ir dizaino kūrėjai buvo kviečiami peržengti tradicinį apdovanojimų statulėlės formatą, eksperimentuoti ir permąstyti „apdovanojimų statulėlės“ reiškinį.

„Į Nacionalinių architektūros apdovanojimų kūrimą stengėmės įtraukti ne tik architektų, bet ir tarpdisciplininio meno kūrėjų bendruomenę. Konkurse dalyvavę kūrėjai pateikė apdovanojimų prizo vizijas ir praplėtė architektūros apibrėžimo lauką“, – teigia aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė.

Pagal konkurso nuostatus NAA apdovanojimų prizo objektas (statulėlė) siekė susieti architektūros tradicijų tęstinumą su neapibrėžtomis aplinkos ateities galimybėmis. Objektas turėjo išlaikyti pradžios formos (architektūros tradicijos) atpažįstamumą, tačiau drąsiai interpretuoti kintantį architektūros vaidmenį šiai sričiai vis daugiau jungiantis su kitomis, nykstant architekto veiklos apibrėžtumui ir vis daugiau dėmesio skiriant ne architektūros formoms, išoriniam grožiui, bet žmonėms ir procesams.

Idėjoje paliesti dėmenys – gamta ir architektūra

Nacionaliniams architektūros apdovanojimams skirto prizo objekto idėjas vertino komisija, sudaryta iš savo sričių profesionalų. Tai architektė Ona Lozuraitytė-Išorė, šiuolaikinio meno ir dizaino kūrėjas Julijonas Urbonas, menotyrininkė Aušra Trakšelytė, kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė bei aplinkos ministro patarėja komunikacijai Aistė Žilinskienė.

Anot komisijos narės, menotyrininkės Aušros Trakšelytės, visi konkurso dalyviai atsižvelgė į nuostatuose pateiktus kriterijus, tačiau siūlomą objekto pradinę formą, t. y. kubą, interpretavo savaip. „Dalis jų vieną iš pamatinių geometrinių figūrų transformavo formos, kiti – medžiagos prasme arba ėmėsi jos dekonstravimo, išplėsdami ne tik architektūros, bet ir apdovanojimams skirto objekto sampratos ribas“, – teigia komisijos narė.

Konkurso komisijos nuomone, geriausiai konkurse keliamus kriterijus atspindėjo A. Ambrazevičiūtės pasiūlyta idėja, kurioje paliesti abu dėmenys – gamta ir architektūra. Pagrindinė objekto idėja siekia formą, paviršių ar medžiagiškumą parodyti per molekulinę, mikroskopišką perspektyvą. 

Pasak konkurso laimėtojos, mus supanti aplinka susideda iš nematomų dalelių, o kiekvienas architektūros kūrinys – iš daugelio nematomų jungčių, sluoksnių, sprendimų bei procesų. Pažvelgus į bet kurį paviršių, jame slypi gyvybė, nors ir akimi neregima. Architektūroje taip pat sąveikauja begalė veiksnių, kuriuos reikia išspręsti bei apgalvoti, norint realizuoti idėją. 

„Objekto vizualinė išraiška kubo formą paverčia permatoma, atvira bei kompleksiška esybe. Kiekvienas formos paviršius vis kitoks, o žvelgiant į vidų, atsiveria asociatyvių erdvių begalybė. Objektas neturi pagrindinės pusės, visos kraštinės lygiavertės. Nelygūs, netobuli bei detalūs objekto formos kontūrai bei paviršiai siūlo drąsiai interpretuoti konvencionalias normas. Atidžiai stebint supančią aplinką bei žvelgiant gilyn, kiekvienas paviršius ar forma įgauna neregėtą identitetą. Taip kubas tampa lavos paviršiumi, augimo motyvais ar grybienos sporomis“, – prizo idėją apibūdina A. Ambrazevičiūtė.

Konkurso nugalėtojai skirta 3 000 Eur premija. Antrosios bei trečiosios vietos laimėtojams Gabijai Pernavaitei ir Žygimantui Bėrontui (duetas „allsofeatherlightseven“) bei Aistei Marijai Stankevičiūtei atiteks 600 ir 400 Eur skatinamosios piniginės premijos.

Bus įteikta 10 prizų

NAA apdovanojimų prizai atiteks nugalėtojams 9-iose kategorijose: Gyvenamosios architektūros kūrinys, Kultūrinės ir socialinės architektūros kūrinys, Komercinės architektūros kūrinys, Viešoji erdvė, Tvarios inovacijos architektūroje, Konversija, Kultūros paveldo objekto atnaujinimas, Urbanistikos kūrinys, Už architektūros teoriją ir sklaidą, taip pat ir geriausiam kūriniui – didžiojo prizo laimėtojui, išrinktam iš visų kategorijų nugalėtojų.

NAA kviečiama paraiškas teikti iki balandžio 14 dienos. Į 2023 m. NAA apdovanojimus gali pretenduoti 2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti kūriniai. NAA teikiamas architektūros objektas turi būti užbaigtos statybos originalus kūrinys, taip pat, atsižvelgiant į apdovanojimų kategorijų specifiką, bus vertinamas pagal NAA vertybes. 

„Geros architektūros apibrėžimas nuolat kinta. Klimato kaitos kontekste gera architektūra yra ta, kuri padeda prisitaikyti prie naujų pokyčių. Karo Ukrainoje kontekste – ta, kuri visų pirma yra saugi. Tačiau šalia kintančių savybių yra ir nekintamų bruožų. Vienas jų – estetika. Gera architektūra visada yra emociškai paveikus meno kūrinys“, – teigia architektas Romualdas Kučinskas, pirmą kartą vykstančių Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) komisijos pirmininkas.

Iki kovo 31 dienos architektų, urbanistų studijos ar pavieniai asmenys, mokslo institucijos ir kitos organizacijos gali teikti paraiškas ir pretenduoti į devynias NAA kategorijas. Vėliau profesionalų komisija atrinks trumpąjį kiekvienos kategorijos nominantų sąrašą, o liepos 1-ąją paskelbs visus Aplinkos ir Kultūros ministerijų rengiamų apdovanojimų nugalėtojus.

„Vienas iš Nacionalinių architektūros apdovanojimų tikslų – skatinti architektų profesinę veiklą bei stiprinti bendruomenės ir valstybinių institucijų bendradarbiavimą. Tad svarbiausias architektūros organizacijas ir mokslo institucijas pakvietėme deleguoti komisijos narius ir taip vieningai išrinkti geriausius pastarųjų dvejų metų architektūros kūrinius bei apdovanoti jų autorius“, – teigia aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė. 

Komisiją sudaro 9 nariai, kuriuos delegavo svarbiausios architektūros organizacijos – Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga ir mokslo institucijos – Vilniaus dailės akademija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Kauno technologijos universitetas.

NAA vertinimo komisiją sudarys komisijos pirmininku išrinktas Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros docentas, architektas R. Kučinskas, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, architektas Gintaras Balčytis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesorė, architektė Dalia Dijokienė, architektai Gintautas Vieversys, Gražina Janulytė-Bernotienė, architektai-urbanistai Saulius Motieka, Edgaras Neniškis, architektė, kultūros paveldo specialistė Irena Kliobavičiūtė, kraštovaizdžio architektas Alvydas Žickis. 

Parodys visuomenei, kas vertingo sukurta 

NAA vertinimo komisijos nariai pažymi, kad architektūriniai apdovanojimai svarbūs tiek architektų bendruomenei, tiek visuomenei, ir kviečia teikti kūrinių paraiškas iki kovo 31 dienos www.naapdovanojimai.lt bei pretenduoti į pirmuosius Nacionalinius architektūros apdovanojimus.

„Apdovanojimai pirmiausiai svarbūs tuo, jog organizuojami nacionaliniu mastu. Vadinasi, jie parodys, kad kokybiška architektūra yra ne tik atskirų kūrėjų, užsakovų ar profesinių bendrijų, bet ir nacionalinis valstybės interesas. Tikiuosi, kad naujai startuojantys apdovanojimai augs, įgaus svorį ir taps solidžia platforma, visuomenei ir architektams demonstruojančia, kas yra geri architektūros kūriniai“, – teigia R. Kučinskas.

Pasak NAA vertinimo komisijos nario E. Neniškio, apdovanojimai – svarbus profesinis įvertinimas ir motyvacinė paskata kurti toliau. „Kiekvienam architektui – tai lyg savotiškas objektyvus pasitikrinimas, kad einama teisinga kryptimi. O visuomenę apdovanojimai nukreipia į kokybiškos architektūros kūrinius, leidžia lengviau suvokti, kas yra gera architektūra, kritiškiau vertinti aplinką ir, atsižvelgiant į geruosius pavyzdžius, ateityje siekti geresnės kokybės“, – teigia architektas urbanistas.

Vertinant architektūros kūrinį, jis pataria prioritetą teikti žmogui ir jo gyvenamosios aplinkos kokybei: „Juk architektūros apibrėžimas teigia, kad tai žmogaus gyvenamosios erdvės kūrimo menas. Žmogus ir jo gyvenamoji aplinka – ne tik namai, bet ir parkas, aikštė ir visa kita aplinka, kurioje mes būname.“

Komisijos nariui pritaria ir architektė, kultūros paveldo specialistė I. Kliobavičiūtė. „Apdovanojimai tiek architektų bendruomenei, tiek visuomenei nurodo, į ką reikia lygiuotis ir kuo didžiuotis. Kultūros paveldo kontekste vertinimo prioritetas teikiamas vertingųjų savybių išsaugojimui ir tinkamam naudojimui. Visuomet verta prisiminti: nenaudojamas kultūros paveldas yra niekam neįdomus“, – sako NAA vertinimo komisijos narė. 

Pretenduoja per pastaruosius dvejus metus baigti kūriniai

Komisijos nariai vertins paraiškas 9-iose kategorijose: Gyvenamosios architektūros kūrinys, Kultūrinės ir socialinės architektūros kūrinys, Komercinės architektūros kūrinys, Viešoji erdvė, Tvarios inovacijos architektūroje, Konversija, Kultūros paveldo objekto atnaujinimas, Urbanistikos kūrinys. Kategorijoje Theory and Promotion of Architecture prizas bus teikiamas svariausiam baigtam architektūros moksliniam, meniniam tyrimui ar publicistikos kūriniui. Pagrindinis apdovanojimas – didysis prizas – atiteks geriausiam kūriniui, išrinktam iš visų kategorijų nugalėtojų.

Į 2023 m. NAA apdovanojimus gali pretenduoti 2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti kūriniai. NAA teikiamas architektūros objektas turi būti užbaigtos statybos originalus kūrinys, taip pat, atsižvelgiant į apdovanojimų kategorijų specifiką, bus vertinamas pagal NAA vertybes. 

Architektūroje meninė kokybė būtina. Tačiau kokią – meniškai  vertingą ar socialiai atsakingą architektūrą pasirinkti? Kokios vertybės dabar svarbiausios ir kaip architektūrą vertinti stebint ne eksperto akimi? Šiuo metu vyksta Nacionalinių architektūros apdovanojimų paraiškų teikimas, šia proga ekspertai dalijasi  savo požiūriu bei įžvalgomis apie architektūros raštingumą.

Pasak aplinkos viceministrės Daivos Veličkaitės-Matusevičės, architektūroje svarbiausios vertybės yra tvarumas, funkcionalumas, estetika, inovatyvumas, kultūrinis kontekstas ir socialinė atsakomybė: „Šios vertybės yra esminės kuriant kokybišką ir darnią architektūrą bei užtikrina, kad ji atitiktų visuomenės poreikius.“

Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius į architektūrą ir urbanistiką pataria žvelgti galvojant apie jos keliamas emocijas ir pragmatiškumą. „Jeigu nesi architektūros žinovas, tuomet pirmiausia galima įsivertinti, kaip jautiesi pastato viduje ar prieigose, ar tau yra patogu, nereikia kartoti tų pačių veiksmų. O jau po to į vertinimą įtraukti estetiką, erdvių kompoziciją, nagrinėti pastato idėją. Žinoma, kiekvieno pastato, kaip ir kiekvieno meno kūrinio, skaitymas priklauso nuo stebėtojo išsilavinimo, konteksto“, – neabejoja architektas. 

Jis architektūrą palygina su raštu, literatūra. Mokėti rašyti be klaidų, išmoksti mokykloje. Jei nori tapti rašytoju, nebepakanka  šių žinių, reikia mokėti pasakoti istoriją, įpinti į ją herojus, konstruoti scenarijų – panašiai yra ir architektūroje. 

„Pastato funkcionalumas ir tvarumas turėtų būti elementari gramatika, kurią puikiai supranta kiekvienas architektas prieš pradėdamas projektuoti pastatą. O jau vėliau prasideda gilesnės architektūros elementai – idėja, jos daugiasluoksniškumas, įterpimas į kontekstą, dermė, t. y. architektūrinis pasakojimas“, – teigia L. Rekevičius. 

Architektūros vertinimas per savo patirtis

Architektūroje vertėtų akcentuoti žmogiškąjį ir gamtinį aspektus, t. y. įtaką bendruomenėms ir klimato kaitai. Tuo įsitikinęs „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto dekanas doc. dr. Liutauras Nekrošius. 

„Architektūra turi didžiausią poveikį klimato kaitai ir gali trukdyti formuotis bendruomenėms arba, atvirkščiai, paskatinti jas burtis ir įsitraukti į aplinkos formavimą. Tai kertiniai elementai, kurie ir formuoja architektūros vertes. Architektūros meninė kokybė privalo būti, tačiau išlieka klausimas – meniškai vertinga ar socialiai atsakinga architektūra yra svarbesnė. Galima suprojektuoti meniškai vertingą ir energetiškai ekonomišką pastatą, tačiau neįtraukiantį bendruomenių, todėl netvariai valdomą“, – pasakoja L. Nekrošius.

Jis  rekomenduoja miestą ir architektūrą skaityti stebint savo patirtis. „Kiekvienas tam tikromis aplinkybėmis atliekame skirtingus vaidmenis. Kartais tampame turistais ir galime pažvelgti į erdvę iš nepatogios pusės bei atrasti savitą jos žavesį, o kartais – meno ekspertais ir vertiname sienų puošybą ar tapybą bei istorines vertes. Tai taip pat architektūros skaitymas. Juk netgi einant sostinės Konstitucijos ar Gedimino prospektu, Pilies gatve galime subjektyviai vertinti, kuri miesto dalis mums yra patogesnė“, – sako L. Nekrošius. 

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) pirmininkas ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Kraštovaizdžio dizaino studijų programos dėstytojas Mantas Pilkauskas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje dažnai žodis „architektūra“ suprantamas kaip pastatų architektūra, nors iš tikrųjų į jį patenka ir urbanistika, ir kraštovaizdžio architektūra, o kartais net ir interjero dizainas. 

„Kraštovaizdžio architektūra yra savarankiška profesija, architektūros sritis. Jai galima priskirti visa, kas yra lauke: viešos erdvės, teritorijos tarp pastatų, parkai, skverai“, – atkreipia dėmesį M. Pilkauskas. Jo vertinimu, svarbiausias kokybiškos viešosios erdvės ir architektūros dėmuo – funkcionalumas, t. y. kokia pastato ar erdvės paskirtis. Ir tik po to svarbūs tampa kiti kriterijai – ekonomiškumas, estetika, ekologija. 

„Kraštovaizdžio architektūroje itin svarbu įsivertinti, ar objektai kviečia pabūti, pailsėti, pasivaikščioti“, – sako specialistas.  

Apdovanojimai parodys prioritetus gyvenamajai aplinkai

Šiemet liepos 1-ąją bus įteikti pirmieji Nacionaliniai architektūros apdovanojimai, kuriuos įsteigė Aplinkos ir Kultūros ministerijos. Šiuo metu galima teikti paraiškas ir pretenduoti į devynias kategorijas. Didysis prizas, kuriuo bus apdovanotas geriausias kūrinys, bus išrinktas iš visų kategorijų nugalėtojų.

Aplinkos viceministrė D. Veličkaitė-Matusevičė sako, kad nacionaliniai apdovanojimai gali prisidėti prie darnios ir kokybiškos architektūros kūrimo Lietuvoje: „Tokie renginiai skatina kokybišką ir inovatyvų projektavimą, motyvuoja architektus vystyti tvarias ir socialiai atsakingas idėjas. Jie taip pat padeda atkreipti visuomenės dėmesį į iš tiesų kokybiškus ir išskirtinius projektus, skatina gerbti ir puoselėti mūsų bendrą aplinką.“

Apdovanojimai yra būdas parodyti, kokias vertybes ir kokius lūkesčius mes keliame architektūrai, urbanistikai, kraštovaizdžio architektūrai. „Nacionalinių architektūros apdovanojimų įsteigimas yra svarbus žingsnis, kuriuo valstybė parodys, kokie yra prioritetai mūsų gyvenamajai aplinkai“, – teigia „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto dekanas L. Nekrošius.

Pasak LKAS pirmininko M. Pilkausko,  apdovanojimai atkreipia visuomenės dėmesį į geruosius pavyzdžius, kurie iš karto atliepia ir aukščiausios kokybės kriterijus. „Žinoma, įvertinimas skatina ir miestų savivaldos atstovus bei objektų užsakovus atsakingiau priimti sprendimus, parodo ko galime siekti ateityje, nurodo kryptį, kuria galima eiti, renkantis viešųjų erdvių ir parkų projektus“, – pasakoja kraštovaizdžio architektas.  

L. Rekevičiaus teigimu, architektūros apdovanojimai yra kolegų pripažinimas, tai svarbu visiems kūrėjams, tarp jų – ir architektams. Tai yra ir būdas garsiai ištransliuoti savo žinutę, kūrybinį moto.  

„Apdovanojimai yra ir įsipareigojimas. Jeigu jau vieną kartą esi įvertintas, tuomet negali sumažinti kokybės kartelės. Be to, apdovanojimai turi stiprų edukacinį poveikį žmonėms, kai tiesiogiai parodoma, kuris architektūros kūrinys yra kokybiškas ir darnus“, – sako Lietuvos architektų rūmų pirmininkas.  

Nuo šiandien galima teikti paraiškas Nacionaliniams architektūros apdovanojimams (NAA), kurie įvyks liepos 1-ąją. Architektai ir urbanistai gali pretenduoti į devynias apdovanojimų kategorijas ir didįjį prizą, kuriuo bus apdovanotas geriausias kūrinys, išrinktas iš visų kategorijų nugalėtojų. NAA organizuoja Aplinkos ir Kultūros ministerijos.

„Nacionaliniais architektūros apdovanojimais norime paskatinti ir įvertinti aukštos kokybės ir darnios architektūros kūrinių autorius. Per pastaruosius dvejus metus buvo įgyvendinta daug objektų, kurie populiarino architektūrą ir tapo neatsiejama miestų ir jų gyventojų aplinkos dalimi. Norime padėkoti jų autoriams ir kartu siekti, kad aplink mus būtų kuo daugiau ilgalaikės ir tvaresnės architektūros“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Labai svarbu, kad Nacionaliniai architektūros apdovanojimai turi galimybę ne tik atkreipti dėmesį į sukurtą kokybišką architektūrą, apdovanoti geriausius Lietuvos architektų darbus, bet ir gali formuoti visuomenės lūkesčius, atspindėti Europos architektūros tendencijas, diegti Davoso Baukultur kokybės kriterijus, kuriuose akcentuojama įvairovės, konteksto, vietos pojūčio ir grožio svarba gyvenamajai aplinkai“, – teigia kultūros ministras Simonas Kairys.

Architektai ir urbanistai gali teikti paraiškas www.naapdovanojimai.lt į šias apdovanojimų kategorijas: Gyvenamosios architektūros kūrinys, Kultūrinės ir socialinės architektūros kūrinys, Komercinės architektūros kūrinys, Viešoji erdvė, Tvarios inovacijos architektūroje,  Konversija, Kultūros paveldo objekto atnaujinimas, Urbanistikos kūrinys. Kategorijoje Theory and Promotion of Architecture prizas bus teikiamas svariausiam baigtam architektūros moksliniam, meniniam tyrimui ar publicistikos kūriniui.

Pasak Simono Gentvilo, sudarant kategorijas ir jų aprašus, rengiant apdovanojimų taisykles, buvo glaudžiai bendradarbiaujama su Lietuvos architektų rūmais, Lietuvos architektų sąjunga ir kitomis pagrindinėmis architektūros organizacijomis, išklausomos nuomonės ir komentarai, tad NAA vertinimo taisykles galima įvardyti bendru valstybės ir architektų bendruomenės darbu.

Per dvejus pastaruosius metus įgyvendinti kūriniai

Paraiškų laukiama iki kovo 31 d.. Į 2023 m. NAA apdovanojimus gali pretenduoti 2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti kūriniai. NAA teikiamas architektūros objektas turi būti užbaigtos statybos originalus kūrinys, kurio projektavimas ir realizavimas atitiko teisės aktų reikalavimus, autorius nepažeidė Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso, nustatančio visų Europos architektų profesinio elgesio standartą.

Paraiškose pateikti darbai, atsižvelgiant į apdovanojimų kategorijų specifiką, bus vertinami pagal NAA vertybes: reiklumą architektūros kokybei ir estetikai, darnumą ir tvarumą, atvirumą ir skaidrumą, bendruomeniškumą, įtraukumą, socialinį jautrumą,  valstybinių institucijų, architektų bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą, kontekstualumą, funkcionalumą, vietos pajautimą, inovatyvumą. 

Taip pat vertinant darbus bus atsižvelgiama į Naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą, Davoso Baukultur kokybės sistemą, Architektūros įstatyme nustatytus architektūros kokybės kriterijus.

NAA vertinimo komisiją sudarys pagrindinių Lietuvos architektūros organizacijų – Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ir svarbiausių mokslų institucijų – Vilniaus dailės akademijos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Kauno technologijos universiteto – deleguoti asmenys, kurie bus paskelbti artimiausiu metu.  

More information:
Edvardas Minkevičius
Architektūros ir inovacijų politikos grupės patarėjas
Tel.: +370 614 45323

Tarptautinę architektų dieną pristatyti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai – prizai bus išdalinti 2023 m. liepos 1-ąją

Liepos 1-ąją, Tarptautinę architektų dieną, oficialiai pristatyti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai’2023 (NAA), kuriuos inicijuoja Aplinkos ministerija. Ši diena pasirinkta neatsitiktinai – simboliška, kad lygiai po metų, šventinio renginio metu bus paskelbti pirmieji NAA laimėtojai.

Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, Nacionaliniai architektūros apdovanojimai pirmiausia skirti skatinti aukštos kokybės, darnios architektūros objektų atsiradimą ir įvertinti jų autorius. 

„Kas dvejus metus įteikiami apdovanojimai taps ne tik architektų įvertinimo, lyderystės simboliu. Neabejoju, kad jie rodys ir teisingą kryptį į glaudesnį valstybės ir architektų bendruomenės bendradarbiavimą, stiprins tarpusavio ryšius, taps vieningumo pavyzdžiu. Juk visi turime tą patį tikslą – tvaresnę, ilgalaikiškesnę architektūrą, prie kurios visi galime prisidėti“, – naujuosius apdovanojimus pristato S. Gentvilas.

Nacionaliniai architektūros apdovanojimai pristatyti Kauno centriniame pašte – viename iš reikšmingiausių tarpukario Lietuvos moderniosios architektūros objektų. Ateityje šiame pastate planuojama įsteigti Architektūros institutą.

„Mes vis dar per mažai kalbame apie architektūros kokybę – ją nusako ne reglamentai, ne įstatymo nuostatos, bet mūsų pačių lūkestis supančiai aplinkai, mūsų vizija, kaip gyvensime ateityje, ką paliksime savo vaikams.

„Kokybę architektūroje gerai įkūnija Naujojo europinio bauhauzo idėjos – aplinką, ekonomika ir kultūrą vienijanti iniciatyva, kuri paremta estetika, tvarumu ir bendryste. Manau, būtent to šiandien reikia ir kokybiškai architektūrai. Nacionaliniai architektūros apdovanojimai padės pastebėti ir įvertinti geriausius Lietuvos architektų darbus – taip jie taps žinomesni visuomenėje, kels pasididžiavimą, smalsumą, reiklumą supančiai aplinkai“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.

Paraiškos – nuo rugsėjo 1 dienos

Pirmuosiuose NAA apdovanojimuose nugalėtojai bus renkami aštuoniose kategorijose, o devintasis prizas „Grand Prix“ bus renkamas iš visose kategorijose laimėjusių darbų. Paraiškos bus priimamos nuo rugsėjo 1 iki kovo 1 d., vėliau ekspertų komisija visose kategorijose išrinks po tris nominantus, o liepos 1-ąją bus paskelbti geriausi pastarųjų metų architektūros objektai ir jų autoriai.

Į apdovanojimus galės pretenduoti per pastaruosius dvejus kalendorinius metus įgyvendinti architektūriniai projektai, t.y. nuo 2021 m. sausio 1 iki 2022 m. gruodžio 31 dienos. 

Pasak aplinkos viceministrės Daivos Veličkaitės-Matusevičės, komisijos nariai, kurie bus kviečiami atsižvelgiant į jų indėlį architektūros srityje ir visuomeninėje veikloje, bus pristatyti vėliau. „Visi komisijos nariai bus iš Lietuvos arba susiję su mūsų šalimi, nes tai Nacionaliniai architektūros apdovanojimai. Tai ir architektų bendruomenės nariai, ir tiesiogiai susijusių sričių – paveldo, kraštovaizdžio, istorijos, menotyros ekspertai“, – teigia aplinkos viceministrė.  

Sustiprins bendrystę

Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius tikisi, kad Nacionaliniai architektūros apdovanojimai sustiprins valstybės ir architektų bendruomenės bendrystę.

„Be abejo, apdovanojimas yra ne tik įvertinimas, pripažinimas, bet ir įpareigojimas. Į architektą, kuris yra įvertintas svariu valstybiniu apdovanojimu, įsiklausoma labiau, jis atstovauja architektų bendruomenę ir gali svariau pareikšti savo nuomonę įvairiais visuomeniniais klausimais, išnaudoti savo įtaką įvairių svarbių klausimų sprendimui ar procesų tobulinimui“, – sako L. Rekevičius.

Architektų rūmų pirmininkas tikisi, kad Nacionaliniai architektūros apdovanojimai taip pat taps vartais į prestižinius tarptautinius konkursus, kur šalies architektų darbai turės dar daugiau galimybių ryškiau sužibėti.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, architektas Gintaras Balčytis akcentuoja, kad architekto profesija yra atsakinga, nes nors objektai projektuojami šiai dienai, tačiau visuomet žvelgiama į ateitį – su kiekvienu pastatu programuojama, koks miestas bus ateityje.

„Architekto misija – atsižvelgti į esamą situaciją ir nenubraukti galimybių ateities kartoms toje vietoje gyventi ir ją toliau plėtoti. O apdovanojimas įrodo, kad jo pasirinkta kryptis yra teisinga ir paskatinimas judėti toliau bei tęsti savo misiją“, – sako architektas ir pažymi, kad architektūroje visuomet svarbu atkreipti dėmesį, kaip objektas kuria erdvę ir reaguoja į esamą aplinką.

2023 m. Nacionalinių architektūros apdovanojimų kategorijos

1. Grand Prix: Geriausias kūrinys. The main national award in the field of architecture. The best work of architecture is selected from the winner of all other categories.
2. Geriausias gyvenamosios architektūros kūrinys. Award for the best residential housing project that has been completed. The category includes all types of residential buildings.
3. Geriausias kultūros, sporto ir mokslo architektūros kūrinys. The award is given to the best implemented project of cultural, sports and scientific purpose. This category encompasses cultural, sports and scientific buildings.
4. Geriausias visuomeninės architektūros kūrinys. The award is given to the best public architecture project implemented. This category encompasses all types of public (except for culture, sports and science) and special purpose buildings.
5. Geriausia viešoji erdvė. Apdovanojimas teikiamas geriausiai realizuotai visuomenei atvirai erdvei. Kategorija apima architektūros objektų formuojamas erdves, urbanistikos ir kraštovaizdžio architektūros darbus. 
6. Geriausias tvarios architektūros kūrinys. The award is given to the project that is exceptionally considerate of the aspects of sustainable architecture. This category encompasses implemented architecture works of all types.
7. Geriausia reaktyvacija. The award is given to the project that made the best use of existing environmental structures. This category encompasses all implemented architectural works of conversions, restorations and reconstructions, including public spaces and territories.
8. Geriausias urbanistikos kūrinys. The award is given to the urban planning project that is exceptionally considerate of the aspects of sustainable planning. This category encompasses all types of prepared (agreed upon and approved) urban and urban planning works. 
9. Už architektūros lauko ribų plėtimą. The award is given to the most important completed scientific research in architecture.