Namas „Krivis“ Krivių g., Vilnius

Sostinės senamiesčio zonoje esantis Užupis įvairus ne tik čia gyvenančių žmonių istorijomis, bet ir architektūrine raiška. Į kalvą kylančios gatvės kuria išskirtinius rakursus ir atveria daugiasluoksnes panoramas. Viena pagrindinė Krivių gatvė savo išklotinėje talpina nuo istorinių ir sovietinių statinių iki modernių architektūrinės raiškos objektų.

Nuo Baltojo skersgatvio gatvelės Užupis, savo užstatymo charakteriu, iš Miesto pradeda virsti priemiesčiu – tirpsta perimetrinis užstatymas, daugėja vizualiai chaotiškai pabirusių sodybinio tipo pastatų. Ir nors nemažai jų savo laiku buvo pasiruošę aklinomis sienomis prisiglausti prie kaimyninio užstatymo, matyt, kažkuriuo metu sulėtėjęs Užupio užstatymo tempas ir leido susiformuoti tokiam mišriam ir užupiškam užstatymo morfotipui. 

Projekto sklypas turėjo visas šias užupietiškas savybes – iš vienos pusės sodybinio tipo kaimyninis užstatymas, iš kitos – tarsi blokuotis pasiruošęs medinukas. Ši dvilypiška vietos dvasia ir pasufleravo pastato  tūrį, kuris yra tarsi įsispraudęs pleištas ar medžio šaka, apjungianti savyje užupietišką neužbaigtumą.

Pagrindinė pastato architektūrinė idėja: pagarba praeičiai + pagarba dabarčiai = pagarba ateičiai. 

Pastatas prasideda sklypo gilumoje pratęsdamas tradicinio namo siluetą, išsišakoja į du ir pakimba virš Krivių gatvės įkalnės, užpildydamas gatvės išklotinę.  

Virš žemės pakibę tūriai atveria pastato vidų iš gatvės pusės ir kviečia užeiti – pirmame aukšte suprojektuotos nedidelės komercinės patalpos. Tai ryšys su miestu. Virš jų – kūrybinė studija. Gyvenamosios patalpos suprojektuotos sklypo gilumoje ir užima tris pastato aukštus: rūsį, pirmą ir antrą. 

Siekiant pabrėžti pastato tūrio skulptūriškumą, fasadams ir stogui pasirinkta ta pati medžiaga – korteno metalo lakštai. O rūdžių spalva subtiliai flirtuoja su istorinių namų raudonais čerpių stogais.