Liuteronų sodas, Vilnius

Liuteronų sodas – unikali Vilniaus naujamiesčio viešoji erdvė, harmoningai jungianti vienų seniausių Vilniuje evangelikų liuteronų kapinių istoriją ir šiandieninius vietos lankytojų poreikius.

Kapinės šioje teritorijoje veikė nuo 1809 m., į jas taip pat buvo perkelti antkapiniai paminklai iš senųjų nuo XVI a. vidurio veikusių evangelikų liuteronų kapinių. 1958 m. kapinės buvo uždarytos, o vėliau nuspręstos likviduoti. Statant Profsąjungos kultūros rūmus (1962 m.) ir Santuokų rūmus (1972 m.), sugriauta didžioji koplyčia bei sunaikinta dauguma antkapių. Išsaugota tik Niškovskių šeimos koplyčia ir dalis tvoros. Projekto tikslas buvo sukurti erdvę ramiam poilsiui ir suteikti teritorijai memorialinį charakterį, taktiškai informuojant apie čia buvusias kapines. Atlikus išsamius archeologinius, istorinius, architektūrinius tyrimus bei taikantis prie esamų brandžių medžių konteksto atkurta senųjų kapinių takų struktūra taip išryškinant buvusių palaidojimų kvartalus. Sodo takai įgilinti siekiant išvengti naujai atsiradusios mažosios architektūros dominavimo ir vaikščiojimo ant palaidojimų. Dėl savo išskirtinės estetikos ir amžėjimo proceso atspindėjimo pagrindine medžiaga pasirinktas Conten plienas. Želdynas papildytas pavėsiui tinkančiomis pachisandromis bei Vilniaus kapinių simboliu tapusiomis scylėmis. Vieninga minimalistinio stiliaus informacinė sistema, iš Rasų ir Saltoniškių kapinių grąžinti paminklai, subtilus apšvietimas ir žaliosios erdvės kuria ramią atmosferą, kviečiančią lankytojus reflektuoti, ilsėtis ir pažinti miesto istoriją. Šis projektas įkūnija architektūros ir urbanistikos atsakomybę išsaugoti istorinį kontekstą bei jį jautriai integruoti į šiandienos miestovaizdį. Ateityje numatyta restauruoti išlikusią kapinių tvoros dalį su joje atidengtomis nišomis bei į jas grąžinti restauruotas antkapines plokštes. Taip pat, bus restauruojama vienoje iš nišų rasta vienintelė tokia Lietuvoje sieninė tapyba. Nišose atsiras ir granito plokštės su šiose kapinėse besiilsinčių žmonių pavardėmis.

Architektai, autoriai: Lolita Vileikienė, Julija Musteikytė – Mora, Rūta Astasevičiūtė, Paulius Jonys, kraštovaizdžio architektės – Jurgita Stonkutė – Vyrukaitienė, Živilė Savickaitė, inžinierė – Diana Gamulėnė.