Kauno rotušės rekonstrukcija ir Kauno miesto muziejaus ekspozicija, Kaunas

Kauno miesto muziejus Kauno rotušėje – istorijos ir architektūros sintezė Kauno rotušės rekonstrukcija – tai istorijos ir šiuolaikinės architektūros dermės pavyzdys, pritaikant vieną svarbiausių miesto ir Lietuvos paveldo objektų muziejaus reikmėms. Pastatas, kurio istorija siekia 1542 metus, buvo transformuotas išlaikant autentiškus elementus, o nauji architektūriniai sprendiniai aiškiai išskiria šiuolaikinį sluoksnį.

Kartu su rekonstrukcija buvo kuriama ir nauja ekspozicija, pasakojanti Kauno miesto istoriją, kurioje architektūra tampa neatsiejama muziejinės patirties dalimi. Rekonstrukcijos metu rūsyje restauruoti XVII a. mūriniai skliautai, pirmame aukšte suformuotos lankytojų aptarnavimo ir edukacinės erdvės, antrame aukšte – istoriniai interjero elementai integruoti į ekspozicines sales. Didžiausia architektūrinė intervencija – stiklo ir plieno paviljonas pastogėje, leidžiantis lankytojams iš arti patirti autentiškas XVIII a. medines stogo konstrukcijas ir užtikrinantis tinkamas sąlygas keičiamoms parodoms. Architektūriniai sprendimai glaudžiai siejasi su pastato funkcionalumu – nauji vertikalūs ryšiai, įskaitant skulptūrišką vario laiptinę, užtikrina patogią pastato aukštų jungtį ir aiškų lankytojų srautų organizavimą. Visa inžinerinė infrastruktūra buvo integruota po paviljonu, leidžiant efektyviai sutalpinti reikalingus techninius įrenginius ir išlaikyti pastogės erdvės išskirtinį charakterį. Kauno miesto muziejus – tai atvira ir interaktyvi erdvė, kurioje Kauno istorija pasakojama ne tik per eksponatus, bet ir per pačią pastato architektūrą, kuri išlaiko ir įprasmina miesto tapatybę.

Architektai, autoriai. Pastato architektūros ir tvarkybos projektų autoriai: Vytautas Biekša, Adelė Dovydavičiūtė, Loreta Janušaitienė, Aistė Galaunytė, Justinas Malinauskas, Justina Stefanovič, Viktorija Rimkutė („Processoffice“). Fasado tvarkybos projekto autorė: Regina Tumpienė Pagrindiniai ekspozicijos autoriai: projekto vadovės – Adelė Dovydavičiūtė („Processoffice“), Justina Dziakevičienė (KMM); režisierius, tekstų autorius – Karolis Kaupinis; architektai – Rokas Kilčiauskas, Adelė Dovydavičiūtė, Akvilė Girdenė, Aistė Galaunytė, Dovilė Van Haeperen, Eglė Šuminskaitė („Processoffice“), Andrius Ropolas; kuratoriai – dr. Inga Puidokienė, Sigita Žemaitytė-Strazdė, Povilas Gadliauskas, dr. Simonas Jazavita, Gediminas Kasparavičius, Lina Mikalkėnaitė, dr. Rokas Sinkevičius, dr. Jonas Vaičenonis, Mykolė Lukošienė, Aneta Nagliūtė, Justina Dziakevičienė, dr. Marius Sirutavičius, dr. Laima Bucevičiūtė, dr. Mindaugas Balkus, dr. Brigita Tranavičiūtė, Arvydas Pakštalis, dr. Aušrinė Cemnolonskė; grafinis dizainas – Paulius Jautakas, Vaiva Lingytė; skaitmeninio vedlio ir IT sistemų diegimas ir priežiūra – Marius Kanevičius („Processoffice“); kalbos redaktorė – Dangė Vitkienė; vertėjai į anglų kalbą – Darius Sužiedėlis, Arūnė Kontautaitė. *Prie pastato architektūros ir ekspozicijos kūrimo ir įgyvendinimo dirbo daugiau nei 100 žmonių.