Vainių rūmų transformacija „Senatorių pasažas“

Vieni seniausių Vilniaus rūmų per 400-us metų perėjo iš vienų šeimininkų pas kitus, kurie arba plėtė, arba naikino rūmus pagal savąsias vertybes. Senatorių pasažas yra penktas reikšmingas šių rūmų etapas, koduojantis šiandien taip svarbų gyvybingą atvirumą ir architektūrine kalba atspindintis svarbiausius praėjusius istorinius sluoksnius.

Šiandieninis Senatorių pasažo savininkas įsigijo rūmų kompleksą kaip tuometinę Vilniaus vandenų administracijos būstinę. Pastatas buvo suremontuotas nekvestionuojant sovietmečiu rūmuose ir Stiklių kvartale vykdytų sprendimų – sunaikintų žydų krautuvių ir jų vitrinų su įėjimais Stiklių gatvėje, sunaikintos Marijos Šlapelienės spaustuvės ir knygyno Dominikonų gatvėje ir jų vitrinų su įėjimu nuo gatvės, užmūrytų kiemo įėjimų, amfiladinio praėjimo, suniveliuotos rūmų spalvos ir tekstūros, uždaro į automobilių stovėjimo aikštelę paversto kiemo. 

Rūmai priklausė trims kilmingoms Vilniaus aristokratų šeimoms – Vainoms, Pociejams ir Umiastovskiams. Šių šeimų kurtus sluoksnius ir vertybes stengtasi suprasti ir tinkamai atskleisti: Vainų juodąjį fasadą, Pociejų „Venecijos raudoną“, galeriją ir oficiną, Umiastovskių laikais veikusios M. Šlapelienės knygyno vitrinas, kurios tuomet buvo tikras architektūrinis modernas.

Buvo sukurta viešoji rūmų erdvė. Uždaras kiemas virto pereinamu pasažu. Atkurtos užmūrytos vitrinų angos ir ėjimai, todėl iš visų komplekso pusių dabar gali įsikurti krautuvės. Kieme esantis nemažas vilnietiškas šlaitas išnaudotas levituojančioms betoninėms terasoms ir gausiems visžaliams želdynams. Seno ir naujo dermė puikiai atsispindi laiptinėse: sunkūs akmeniniai laiptatakiai perauga į lengvas metalines laiptasijas.

Projekte architektūrine kalba išryškinti ir atkurti senieji aristokratiškieji sluoksniai, pridedant naujus elementus kaip šiandienos laiko žymę. Šiandien Senatorių pasažas atkūrė gyvybingą inteligentišką šurmulį kiek užmirštame Stiklių gatvės kampe ir toliau tęsia savo istoriją.