Sapiegų rūmų kapitalinis remontas, L. Sapiegos g., Vilnius

Sapiegų rūmai L. Sapiegų g. 13, Vilniuje, po ilgai trukusių tyrimų, restauravimo ir pritaikymo darbų 2024 metais tapo Šiuolaikinio meno centro padaliniu. „Iš griuvėsių pakilę didingi rūmai kare pavargusįjį ramioje taikoje saugos”- skelbiantis užrašas ant pastato fasado virš įėjimo į rūmus šiandien vėl tinka šiam išskirtiniam objektui, kuriame vyksta įvairūs renginiai, parodos, koncertai. Kompleksinio projekto apimtyje parengtas Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso rūmų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 25771) L. Sapiegos g. 13, Vilnius, tvarkybos (konservavimo, restauravimo ir remonto) darbų projektas.

Sapiegų rūmų tvarkybos darbų sprendiniais restauruota barokinė planinė struktūra ir erdvės, atskleistas rūmų daugiasluoksniškumas ir pirminis grožis. Kapitalinio remonto projekto sprendiniai apima XVII a. pastato pritaikymą naujai funkcijai, šių laikų poreikiams, individualių poreikių turintiems žmonėms. Kapitalinio remonto projektu išspręsti vertikalūs ir horizontalūs ryšiai, užtikrinta gaisrinė sauga, sudėtinga kokybiškos inžinerinės sistemos integracija į unikalų kultūros paminklą nepažeidžiant saugomų vertingųjų savybių. Pirmame aukšte suprojektuoti vestibiulis, informacinis centras-rūbinė, sanitariniai mazgai lankytojams, restoranas su virtuve, taip pat nuolatinės ir keičiamų ekspozicijų patalpos. Antrame aukšte įrengtos erdvės nuolat veikiančiai ekspozicijai; restauruota Didžioji rūmų salė, skirta renginiams ir kameriniams koncertams. Greta Didžiosios salės suprojektuota kino salė. Trečiame aukšte įrengti darbo kabinetai ir sanitariniai mazgai. Pastogės pagrindinėje erdvėje suprojektuota daugiafunkcinė salė su grimerinėmis; įrengti darbo kabinetai bei techninės patalpos. Vertingiausios rūsio patalpos skirtos pastoviai ekspozicijai, kitos – inžinerinės techninės patalpos. Sutvarkytoje teritorijoje įrengta zona renginiams, takai, aikštelės, atnaujinti želdynai.

Architektai, autoriai: Evaldas Purlys (mokslinis vadovas ir restauravimo autorius), Gražina Kirdeikienė (projekto vadovė), Saulutė Domanskienė, Nijolė Kazakevičiūtė, Audronė Lainauskaitė, Marija Nemunienė. Asta Meškauskienė (projekto vadovė), Giedrė Filipavičienė (projekto vadovė), Daina Vanagaitė-Garbanovienė (architektė), Elena Kazlauskaitė (spalvinio sprendimo bendraautorė).

Informacinės erdvės ir rūbinės architektai: Vytautas Biekša, Rokas Kilčiauskas, Dovilė Van Haeperen, Martynas Brimas, Dorotėja Žiugždaitė („Processoffice“).